Prireikė ir merijų, ir verslo pagalbos
Sei­mo val­dan­tie­ji su­bran­di­no idė­ją, kad prie par­amos jau­noms šei­moms įsi­gy­jant būs­tą ga­lė­tų pri­si­dė­ti ne tik vals­ty­bė, bet ir me­ri­jos bei vers­las.

Esą taip galėtų būti skatinamas jaunų specialistų pritraukimas į regionus, juose daugėtų darbingo amžiaus žmonių, gerėtų verslo sąlygos. Tačiau tiek savivaldybių, tiek verslo atstovai primena vieną sunkiai išsprendžiamą problemą – kur gauti lėšų jaunoms šeimos remti.

Maksimalus kreditas jaunai šeimai įsigyjant pirmąjį būstą gali būti iki 87 tūkst. eurų, o maksimali subsidija – 26 tūkst. eurų.

Turėtų prisidėti

Pagal dabartinę tvarką subsidija pradiniam įnašui padengti finansuojama iš valstybės biudžeto. Anot Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisų (joms jau pritarta po pateikimo – aut.) iniciatorės „valstietės“ Vidos Ačienės, savivaldybėse, ypač atokesnėse, trūksta mokytojų, gydytojų ir kitų specialistų.

„Todėl tikslinga, kad savivaldybės galėtų tam tikra lėšų dalimi prisidėti prie subsidijos ir taip skatinti jaunų specialistų atvykimą į regionus. Be to, regionuose mažėja darbingo amžiaus žmonių, todėl reikia sudaryti galimybes, kad verslas taip pat galėtų finansiškai prisidėti prie jaunų šeimų apgyvendinimo regione ir dalį nepaskirstyto pelno skirti jaunoms šeimoms – būstui įsigyti“, – aiškino parlamentarė. Jos nuomone, bendra valstybės subsidijos ir savivaldybės ar verslo skiriamos finansinės paramos suma negalėtų būti didesnė nei 50 proc. perkamo būsto kainos.

„Valstietės“ teigimu, pataisos sumažintų finansinę naštą regionuose gyvenančioms jaunoms šeimoms, padidintų regionų patrauklumą, juose daugėtų kvalifikuotų ir darbingo amžiaus žmonių. Esą tokia finansinė parama taptų ir priemone, skatinančia grįžti emigravusius jaunus žmones.

Norinčiųjų netrūksta

Galimybė jaunoms, pirmąjį būstą norinčioms įsigyti šeimoms gauti valstybės subsidiją atsirado nuo šių metų rugsėjo. Iš pradžių ketinta joms išdalyti 2 mln. eurų, tačiau jau pirmosiomis rugsėjo dienomis prašymų subsidijai gauti buvo pateikta daugiau, nei tam skirta pinigų. Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė papildomai skirianti dar 2 mln. eurų, nors ir 4 mln. eurų vargu ar pakaks visiems prašymams patenkinti.

Norėdama gauti subsidiją, jauna šeima turi susirasti būstą ar sklypą, deklaruoti, kad iki šiol neturi nekilnojamojo turto, pateikti prašymą dėl subsidijos savivaldybėje arba elektroniniu būdu. Kredito davėjui jauna šeima taip pat turi pateikti Gyventojų registro departamento pažymą, kad nėra susijusi artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perka būstą.

Jeigu nutiktų taip, jog prašymas skirti subsidiją būtų netenkinamas dėl to, kad tais metais išnaudotos visos šiam tikslui skirtos lėšos, šeima bus įrašoma į sąrašą gauti finansinę paskatą kitais kalendoriniais metais. Kai šeima finansinės paskatos turi laukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo ne vyresni kaip 35 metų, jie laikomi atitinkantys kriterijus.

Maksimalus kreditas gali būti iki 87 tūkst. eurų, o maksimali subsidija – 26 tūkst. eurų.

Neturi pinigų

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad savivaldybės iš principo neprieštarautų minėtam Seimo valdančiųjų sumanymui. „Visada gerai, kai savivaldybėms suteikiama daugiau teisių ir galimybių. Tačiau tokia įstatymu suteikta galimybe galėtų pasinaudoti mažai savivaldybių – tam dažniausiai nebūtų pinigų“, – sakė jis.

Anot A. Vrubliausko, galbūt vertėtų kiek luktelėti ir įsitikinti, ar naujovė apskritai pasiteisins. Mat dabar į teritorijas, kuriose besikuriančios jaunos šeimos galėtų gauti paramą pirmajam būstui, patenka vos ne visa Lietuva. Todėl, jo nuomone, galbūt reikėtų pirmiausia peržiūrėti šių teritorijų sąrašą ir tik vėliau grįžti prie siūlomos idėjos.

„Ir dabar savivaldybės gali prisivilioti reikiamus specialistus – pirkti butus ir leisti juose apsigyventi jų šeimas. Beje, kai kurios savivaldybės taip ir daro“, – pasakojo LSA viceprezidentas.

Norėtų mokesčių lengvatų

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus nuomone, ar remti jaunas, pirmąjį būstą įsigyjančias šeimas, turėtų spręsti konkrečios įmonės, atsižvelgdamos į savo finansines galimybes. Tačiau valstybė taip pat galėtų skatinti verslininkus taip elgtis, numatyti kokias nors mokesčių lengvatas, o parama būtų priskiriama įmonės sąnaudoms. „Neturėtų būti remiama vien įmonės pelno sąskaita“, – pažymėjo V. Sutkus.

Žinoma, ir dabar verslui nedraudžiama iš savo pelno pirkti būstus ar pagelbėti darbuotojams juos įsigyjant. Tačiau, V. Sutkaus duomenimis, to nedaroma, nes nesukurta palanki mokesčių bazė. „Esame Seimui teikę pasiūlymų paketą, kad į įmonių sąnaudas būtų įtrauktos ir išlaidos darbuotojams pavėžėti, maitinti, kitoms reikmėms. Tačiau jokio atgarsio kol kas nesulaukiame“, – tikino jis.

Nieko blogo nemato

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė sakė pritarianti „valstiečių“ pasiūlymams įteisinti galimybę merijoms ir verslui prisidėti prie paramos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą. „Per pirmąsias dvi rugsėjo savaites pateikta daugiau kaip 1,5 tūkst. prašymų. Šiemet turėtų būti patenkinta per 500. Taigi valstybės subsidijų sulauks ne visi. Jei į šį procesą įsitrauktų savivaldybės ir verslas, būtų galima patenkinti daugiau prašymų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė parlamentarė.

Pasak jos, tik bendromis valstybės, merijų ir verslo pastangomis būtų galima pateisinti grįžtančių emigrantų lūkesčius įsikurti tėvynėje, nes jų srautas didėja.

„Jei savivaldybės norėtų ir galėtų prisidėti, kad palengvintų jaunų šeimų finansinę naštą, nematau priežasčių, kodėl nereikėtų to leisti“, – tvirtino Seimo SRDK pirmininkė.