Prezidentę „užkniso juodai“ reklama... klaidinanti reklama
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė siū­lo griež­tin­ti bau­das už klai­di­nan­čią rek­la­mą, jų dy­dį su­sie­jant su pa­žei­di­mą pa­da­riu­sios įmo­nės me­ti­nė­mis pa­ja­mo­mis, taip pat už­kirs­ti ke­lią ne­są­ži­nin­gai rin­ko­je kon­ku­ruo­jan­tiems vers­li­nin­kams iš­veng­ti jiems Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos pa­skir­tų bau­dų.

Pasal prezidentės vyriausiosios patarėjos Linos Antanavičienės, tai numatančios Reklamos ir Konkurencijos įstatymų pataisos šiuo metu rengiamos ir turėtų būti pateiktos svarstyti Seimo pavasario sesijoje.

Klaidinančios reklamos apimtys auga, tą rodo ir Konkurencijos tarybos įspėjimų skaičius – vien per praėjusius metus jų padaugėjo maždaug 60 procentų.

„Dar yra dirbama ties konkrečiomis detalėmis, bet patys principai, ko šiomis pataisomis siekiama, yra aiškūs“, – BNS sakė L. Antanavičienė.

Jos teigimu, Reklamos įstatymo pataisomis siekiama sumažinti vartotojams žalingos klaidinančios reklamos kiekius viešoje erdvėje.

„Klaidinančios reklamos apimtys auga, tą rodo ir Konkurencijos tarybos įspėjimų skaičius – vien per praėjusius metus jų padaugėjo maždaug 60 procentų. Tai rodo, kad dabartinė teisinė situacija neatgraso ūkio subjektų nuo tos klaidinančios reklamos naudojimo ir įstatymo pažeidimų. Neatgraso todėl, kad yra fiksuotos maksimalios baudos – jos dideles apyvartas turinčioms įmonėms gali būti tiesiog juokingos“, – aiškino prezidentės patarėja.

Anot jos, šiuo metu maksimali bauda už klaidinančią reklamą siekia apie 8,7 tūkst. eurų. L. Antanavičienės teigimu, to tikrai nepakanka dešimtimis milijonų eurų apyvartą skaičiuojančioms, pavyzdžiui, kokioms nors statybų bendrovėms, bandančioms gyventojams kaip butus parduoti viešbučių ir komercinių biurų patalpas, ar mažmeninės prekybos tinklams atgrasyti nuo neleistinos veiklos. Tuo metu mažoms įmonėms toks baudos dydis gali sukelti rimtų finansinių sunkumų.

„Siekiame, kad maksimali bauda už klaidinančią reklamą nebūtų konkretus skaičius, o būtų tiesiogiai siejama su praėjusių metų įmonės metinėmis pajamomis. Tai didintų atsakomybę įmonėms, suprantant, kad jei bus nustatytas pažeidimas, tai ir finansinės sankcijos bus atitinkamos“, – tvirtino L. Antanavičienė.

Pasak jos, panaši tvarka taikoma už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.

Konkurencijos įstatymo pataisomis siekiama užkirsti galimybę nesąžiningai rinkoje konkuruojantiems verslininkams per teismus vilkinti jiems Konkurencijos tarybos skirtos baudos mokėjimą.

L. Antanavičienės teigimu, dabar Konkurencijos tarybos skirtą baudą apskundus teisme, jos išieškojimas yra automatiškai stabdomas. Teismo procesai tokais atvejais trunka dvejus arba trejus metus ir net priėmus sprendimą, kad bauda yra teisinga ir privalo būti sumokėta, atgauti priteistus pinigus pavyksta ne visada.

„Pasitaiko atvejų, kai nubausta įmonė netrukus kreipiasi į teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą arba per tą bylinėjimosi laiką sąmoningai pasitvarko taip, kad nebeturėtų lėšų baudai sumokėti. Todėl siūlome remtis europine praktika, kad jei už konkurencijos pažeidimus skirta bauda yra skundžiama teismui, tai daranti įmonė turi pateikti finansines garantijas, kad jai nepalankaus teismo sprendimo atveju ji galės sumokėti skirtą baudą“, – aiškino L. Antanavičienė.

Konkurencijos įstatymo pataisos, numatančios automatinį Konkurencijos tarybos skirtos baudos išieškojimo stabdymą įmonei pateikus skundą teismui, Seime priimtas 2013-ųjų liepą, tačiau D. Grybauskaitė jas vetavo. 2013-ųjų spalį Seimas šias pataisas buvo atšaukęs, tačiau tų pačių metų gruodį iš naujo patvirtino analogiškus įstatymo pakeitimus.

Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas sako, kad 2013 metais įsigaliojus naujai Reklamos įstatymo redakcijai, taryba galėjo imtis aktyvios prevencinės veiklos ir įspėti reklamos davėjus apie galimus pažeidimus.

„2017 metais Konkurencijos taryba savo iniciatyva atliko 230 reklamų vertinimą ir 198 atvejais nustatė, jog naudotos galimai klaidinančios reklamos. Reklamos davėjams institucijos ekspertai pasiūlė nedelsiant nutraukti arba pakeisti tokias reklamas, vartotojams skleisti tik teisingą, išsamią ir tinkamu būdu pateiktą informaciją. Beveik visais atvejais įspėti reklamos davėjai galimus pažeidimus nutraukė. Taip pat Konkurencijos taryba 2017 metais gavo ir išnagrinėjo dar 217 skundų“, – BNS atsiųstame komentare teigė E. Šatas.

Konkurencijos taryba 2015–2017 metais už klaidinančią reklamą įmones baudė 14 kartų. Didžiausių baudų sulaukė portalą beta.lt valdanti „Cherry Media LT“ (17,5 tūkst. eurų), vaistinių tinklą „Camelia“ valdanti „Nemuno vaistinė“ (2 baudos, 13,6 tūkst. eurų), bendrovės „Karolinos turas“ ir „NT partneriai“ (po 8,7 tūkst. eurų). Taip pat baustos įmonės „Topo grupė“, „Rimi Lietuva“, „Pigu“ ir „Electronic Trade“.