Prekybos centrų darbo ribojimas sekmadieniais: lenkai jau nusvilo nagus
Draus­ti maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nėms dirb­ti sek­ma­die­niais ir šven­čių die­no­mis ar pa­lik­ti da­bar­ti­nę tvar­ką – į šį klau­si­mą Sei­mas tu­rės at­sa­ky­ti ko­vą pra­si­de­dan­čios pa­va­sa­rio se­si­jos me­tu. Kol Lie­tu­vo­je te­be­vyks­ta dis­ku­si­jos, be­veik prieš me­tus pre­ky­bos cen­trų dar­bą ap­ri­bo­ju­sio­je Len­ki­jo­je jau pa­da­ry­tos iš­va­dos, kam iš tie­sų tai da­vė nau­dos.

Kaimynai lenkai įsitikino, kad, apribojus prekybos centrų darbą sekmadieniais, didieji prekybos tinklai, kuriuose dažnai apsiperka ir Lietuvos gyventojai, tik išlošė, o skaidžiausią smūgį patyrė smulkios parduotuvės. Todėl vis labiau abejojama, ar toks apribojimas buvo reikalingas.

Laukia diskusija

Dar praėjusių metų birželį Seimas po pateikimo pritarė parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio parengtoms Darbo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma uždrausti mažmeninės prekybos įmonėms dirbti paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis. Pakeitimais siekiama užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį tomis dienomis ir suteikti jiems galimybę daugiau laiko skirti šeimai.

Pataisoms pritarus po pateikimo, toliau jos perduotas svarstyti Seimo komitetams. Kaip pagrindinis yra paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK). Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuota grįžti rudens sesijoje, tačiau, kaip teigė SRDK pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, sulaukus daugybės kitų pasiūlymų keisti Darbo kodeksą, nuspręsta juos visus svarstyti vienu metu.

„Kovą susirinkus į pavasario sesiją, šių Darbo kodekso pataisų apibendrinimas ir jų svarstymas bus vienas svarbiausių mūsų uždavinių. Bet galutinį žodį dėl pataisų turės tarti visas Seimas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Diskusijos dėl prekybos centrų darbo laiko Lietuvoje kyla nuo 2002-ųjų, kai didieji prekybininkai susitarė nedirbti per šventes, tačiau susitarimo laikėsi vos kartą – per tų metų Kalėdas. Seime šia tema diskutuota 2007 ir 2010 metais, bet prekybos centrų darbą apriboti turinčios pataisos palaikymo nesulaukė.

Siekio neatsisakė

Praėjusiais metais pasiūlymus apriboti prekybos įmonių darbą sekmadieniais ir švenčių dienomis itin palaikė profesinės sąjungos. Jos pritarė, kad iš pradžių parduotuvės nedirbtų per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Vėliau būtų svarstoma, ar siūlyti drausti dirbti daugiau sekmadienių per mėnesį, ar net visus. Šiuo metu profsąjungos yra tarsi pritilusios.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad tyla dėl prekybos centrų darbo sekmadieniais ir švenčių dienomis yra laikina. „Nenorime, kad šis procesas būtų politizuotas per rinkimų kampanijas. Tačiau savo siekio, kad pardavėjai taip pat turėtų galimybę ilsėtis ir būti su šeimomis sekmadieniais bei švenčių dienomis, neatsisakome“, – tikino ji.

Anot I. Ruginienės, tam tikrų teigiamų pokyčių jau galima matyti – po praėjusį rudenį kilusių karštų diskusijų kai kurie prekybos tinklai savo noru uždarė prekybos centrus švenčių dienomis. Taip pat jie trumpina darbo laiką sekmadieniais.

„Tikimės, kad per pavasario sesiją Seimas grįš prie Darbo kodekso pataisų, nes rudens sesijoje išsamesnio jų svarstymo Seime nebuvo“, – kalbėjo profsąjungų atstovė.

Laurynas Vilimas: "Kiekvienas prekybininkas, atsižvelgdamas į savo darbuotojų ir pirkėjų poreikius, pats turėtų priimti sprendimą, kada dirbti." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nuomonės nepakeitė

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas prasidėjus diskusijoms dėl prekybos tinklų darbo laiko ribojimo ne kartą teigė, kad tai turėtų būti palikta savireguliacijai. Tokios nuomonės jis laikosi ir dabar.

Anot L. Vilimo, kiekvienas prekybininkas, atsižvelgdamas į savo darbuotojų bei pirkėjų poreikius, pats turėtų priimti sprendimą, kada jam dirbti. Vieni renkasi darbą tam tikromis dienomis, kiti koreguoja jo laiką. Taip yra daugelyje pasaulio valstybių ir tik kai kuriose šalyse darbo laikas įtvirtinamas įstatymu.

L. Vilimo teigimu, akcentuojant darbuotojų gerovę nereikia pamiršti viso prekybos sektoriaus ir išskirti didžiųjų prekybos tinklų. Be to, derėtų atsižvelgti į tai, kad ne visi prekybos tinklų darbuotojai iš tiesų nori nedirbti sekmadieniais. Yra jaunų darbuotojų, kurie dar neturi šeimos, studentų, kuriems dirbti savaitgaliais yra didelis privalumas.

Draudimų nenori

Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, Vokietijoje, parduotuvės sekmadieniais nedirba jau seniai, ir visi su tuo yra jau apsipratę. Padaryti kone visus sekmadienius ne darbo diena ketina Lenkija. Nuo praėjusių metų kovo 1-osios kaimyninės šalies didžiosios parduotuvės dirbo tik pirmą ir paskutinį mėnesio sekmadienius, šiemet daugiausia dirba tik paskutinius mėnesių sekmadienius, o ateinančiais metais tedirbs septynis sekmadienius per metus.

Tačiau Lenkijos gyventojai tokia tvarka nepatenkinti. Kaip rodo leidinio „Super Express“ užsakymu praėjusį mėnesį Mokslinių tyrimų instituto atlikto tyrimo rezultatai, du trečdaliai jame dalyvavusių respondentų yra įsitikinę, kad prekybos sekmadieniais ribojimas pažeidžia jų, kaip vartotojų, laisvę ir kad valstybė neturėtų nurodinėti, kaip jos piliečiai turi leisti savo laisvalaikį.

„65 proc. apklaustųjų neigiamai vertina visišką prekybos sekmadieniais draudimą, kuris turi įsigalioti nuo 2020 metų, o 47 proc. respondentų pasisakė už tai, kad būtų atkurta iki praėjusių metų kovo galiojusi tvarka, kai prekyba galėjo vykti visą savaitgalį. Todėl įstatymo, draudžiančio prekybą sekmadieniais, vieta – šiukšlių dėžėje“, – komentuodamas tyrimo rezultatus Lenkijos žiniasklaidai teigė Lenkijos verslininkų ir darbdavių sąjungos pirmininkas Cezary Kaźmierczakas.

Inga Ruginienė: "Savo siekio, kad pardavėjai taip pat turėtų galimybę ilsėtis ir būti su šeimomis sekmadieniais bei švenčių dienomis, neatsisakome.“ / BNS nuotrauka

Pasak jo, praėjusių metų prekybos analizė rodo, kad daugiausia naudos iš to, kad buvo uždrausta prekyba sekmadieniais, patyrė didžiausi prekybos tinklai – jie sugebėjo prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų ir apsipirkimas juose augo – pirkėjai per vieną apsipirkimą prekių įsigydavo kur kas daugiau nei iki draudimo įsigaliojimo. Mažų parduotuvių savininkai patyrė nusivylimą – augimas buvo perpus mažesnis negu prieš metus, kai draudimo dar nebuvo.

Toliau vilioja

Lenkijos verslininkai neslepia vilčių, kad, Lietuvoje apribojus prekybą sekmadieniais, daugiau pirkėjų sulauks jų šalies parduotuvės. Mat jau seniai ne paslaptis, kad prie Lenkijos prekybos plėtros nemenkai prisideda ir mūsų šalies gyventojai. Baldai, statybinės medžiagos, namų apyvokos reikmenys ir, žinoma,m maisto produktai – tai tik dalis pirkinių, kuriems lietuviai Lenkijoje pernai išleido apie 350 mln. eurų.

Todėl Lenkijos verslininkai suinteresuoti, kad dar daugiau Lietuvos gyventojų atvažiuotų apsipirkti pas juos. Ypač to pageidauja Suvalkų – arčiausiai Lietuvos esančio didelio Lenkijos miesto – verslininkai. Į pirkėjus iš mūsų šalies iš dalies bus orientuotas ir baigiamas statyti naujas 6 tūkst. kv. m ploto prekybos parkas šiaurinėje Suvalkų dalyje, netoli kelio, vedančio Lietuvos link. Patalpas prekybos parke „Multishop“ ketinama nuomoti populiariems drabužių, elektronikos, sporto ir kitų parduotuvių tinklams. Šalia parko planuojama įrengti per 1,2 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Tikimasi, kad šis prekybos parkas duris atvers iki gegužės 20 dienos.