Prekybos centrų darbo laiko ribojimas bus nuostolingas
Lie­tu­vos pre­ky­bos įmo­nių aso­cia­ci­jos už­sa­ky­tas ty­ri­mas ro­do, kad ap­ri­bo­jus tink­li­nių par­duo­tu­vių dar­bo lai­ką sek­ma­die­niais ir per vals­ty­bi­nes šven­tes vals­ty­bės ne­gau­tos pa­ja­mos siek­tų 68,2 mln. eu­rų, iš ku­rių 53 mln. eu­rų su­ma­žė­tų su­rink­tos pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio pa­ja­mos.

Skaičiuojama, kad griežčiausiai ribojant tinklų prekybos laiką parduotuvės nedirbtų apie 62 dienas per metus. 48 proc. šiomis dienomis negautų pajamų persiskirstytų į kitas darbo dienas, tik 9,5 proc. atitektų degalinėms, 12,5 proc. – restoranams, alternatyvioms veikloms ir panašiai, o vartojimo sumažėjimas, kaip teigiama, siektų 30 procentų. „Lietuva bet kokiu atveju yra mažai taupanti valstybė, todėl tikėtina, kad žmonės anksčiau ar vėliau tuos pinigus kažkur išleistų, bet šokas būtų gana didelis“, – tvirtino tyrimą atlikusios konsultacijų įmonės ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.

Jeigu prekyba būtų ribojama tik pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną, pokyčiai būtų mažiausi – būtų prarastos 134 darbo vietos, vartojimas sumažėtų 8,7 mln. eurų, o valstybės pajamos – 2,2 mln. eurų.

Neigiamas prekybos laiko ribojimo pasekmes, kaip skaičiuoja tyrėjai, esą pajustų ir dalis smulkiojo verslo – jis prarastų daugiau nei 2 tūkst. prekybos ir paslaugų vietų ir daugiau negu 6 tūkst. darbuotojų, dirbančių šalia prekybos tinklų – pavyzdžiui, kirpyklose, taisyklose, vaistinėse, kavinėse ar specializuotose parduotuvėse.

„Galima daryti prielaidą, kad apie pusę visų didžiųjų prekybos centrų, kurie nebedirbtų sekmadieniais ir švenčių dienomis, nesudarytų galimybių dirbti ir kitiems prekybos centrų nuomininkams“, – sakė ESTEP analitikas Titas Budreika. Jis tikino, kad bet koks mažmeninės prekybos ribojimas iš esmės neprisideda prie konkurencijos didinimo, todėl nėra paskatų ir kainoms mažėti, o apsiperkant tik mažose parduotuvėse arba degalinėse, kur kainos yra didesnės, dalies gyventojų išlaidos gali ir išaugti.

Tyrėjų teigimu, pastaruoju metu prekybos laiko ribojimai buvo liberalizuoti aštuoniose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o sugriežtinti Vengrijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. 2015-aisiais Vengrijoje įvesti ribojimai po vienų metų buvo atšaukti, Čekijoje dėl jų kreiptasi į Konstitucinį Teismą, šis savo verdikto dar nėra paskelbęs. Lenkijoje parduotuvių veiklos ribojimai taikomi nuo šių metų kovo ir bus nuosekliai griežtinami iki 2020 metų.

K. Maniokas nurodė, kaip verslas Lenkijoje reagavo į teisinius apribojimus: prekybos centrai pakeitė darbuotojų darbo laiką – pridėjo daugiau valandų penktadieniais ir šeštadieniais, įvedė naują pamainą pirmadienio naktį, kurios metu pasiruošiama naujai prekybos savaitei. „Degalinių savininkai pasinaudojo pertvarka išplėsdami asortimentą – dabar Lenkijos degalinėse galima nusipirkti šviežios mėsos, avalynės, papuošalų, kosmetikos ir elektronikos prekių“, – tvirtino jis.

Kaip teigė K. Maniokas, Lietuvos degalinės taip pat pasinaudotų pokyčiais pagerindamos savo pozicijas rinkoje, jų metinė apyvarta griežčiausių ribojimų atveju išaugtų 84,8 mln. eurų. „Tačiau vartotojų išlaidos kasdienėms prekėms dėl to turėtų didėti. Sekmadieniais ir švenčių dienomis galėdami apsipirkti tik mažose parduotuvėse arba degalinėse, pirkėjai išleistų daugiau, nes ir šiuo metu maisto prekių kainos degalinėse yra apie 20 proc. didesnės nei prekybos tinklų parduotuvėse“, – pabrėžė K. Maniokas.

ESTEP analitikų teigimu, liberalizuoti rinką ir mažinti teisinių apribojimų ES nares skatina ir Europos Komisija, rekomenduojanti peržiūrėti parduotuvių darbo laiko ribojimus, nes jie daro reikšmingą įtaką parduotuvių prieinamumui vartotojams ir blogina tradicinių parduotuvių konkurencinę padėtį, palyginti su elektronine prekyba.

Šiuo metu dėl didžiųjų prekybos centrų darbo laiko ribojimo diskutuoja Vyriausybės, prekybininkų ir profsąjungų atstovai.

„Lietuvos žinių“ inf., BNS