Prekių ženklų registracijų augimas: kas laukia po „Brexit“?
Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir tarp­tau­ti­nių pre­kių ženk­lų re­gis­tra­ci­jų skai­čius di­dė­ja kiek­vie­nais me­tais, o per­nai Lie­tu­vos na­cio­na­li­nių pre­kių ženk­lų par­aiš­kų au­gi­mas sie­kė net 20 proc.

Ką šiuo metu svarbu žinoti apie prekių ženklų registraciją ir kokių pokyčių tikėtis po „Brexit“, komentuoja advokatė Reda Žabolienė.

Dėmesys intelektinės nuosavybės apsaugai

Praėjusiais metas Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui pateikta 2881 paraiška registruoti prekės ženklus – 2527 iš jų Lietuvos ženklų savininkai, 354 – užsienio. Lietuvos klientų nacionalinių prekių ženklų paraiškų augimas buvo itin ryškus, t. y. padidėjo 20 proc. Tokio šuolio priežastis – labiau vertinama intelektinės nuosavybės apsaugos svarba, be to, visuomenė tam pradėjo skirti kur kas daugiau dėmesio.

Užsienio savininkų prekių ženklų skaičius 2017 m., palyginti su 2016-aisiais, gerokai sumažėjo. Tai galėjo lemti atsiradusi galimybė registruoti ES ženklą, kuris suteikia apsaugą platesnėje teritorijoje, ir tarptautinį ženklą (registracija per Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizaciją). Pernai tarptautinėse paraiškose Lietuva kaip apsaugos šalis buvo nurodyta 1413 registracijoje. Tarp dažniausiai nurodomų apsaugos šalių – ES (Europos Sąjunga laikoma kaip viena teritorija, kurioje suteikiama apsauga), Rusija, Latvija, Estija, Baltarusija, Jungtinės Amerikos Valstijos.

Prekių ženklų registracijų augimą pajuto ir teisininkai – advokatų kontora „Žabolienė ir partneriai METIDA“ pirmą kartą pateko į BIPPS kompanijos paskelbtą Europos Top 250 patentinių patikėtinių / advokatų kontorų sąrašą, kurį sudarė verslo profesionalai, besispecializuojantys intelektinės nuosavybės, informacinių technologijų ir marketingo srityse.

Dažniausi – žodiniai ženklai ir logotipai

Kaip teigiama pranešime spaudai, keli klientai kasmet tarptautinių ženklų registraciją plečia į kitas užsienio šalis, kiti tarptautinius prekių ženklus registravo nurodydami apsaugą apie 30 valstybių. Lietuvoje prekių ženklų savininkai daugiausia siekia apsaugos Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Lotynų Amerikos, Afrikos šalyse. Vienas klientas ženklą netgi registravo Afrikos intelektinės nuosavybės organizacijoje, kuri užtikrina apsaugą 17 Afrikos šalių. Tikintis, kad eksportas iš Lietuvos ir toliau augs, Europos Sąjungos prekės ženklų registracijų skaičius turėtų toliau didėti.

Kalbant apie ženklų išskirtinumą, žmonės linkę dažniausiai registruoti žodinius ženklus arba logotipus. Pastebima tendencija, kad įmonės neplečia turimų ženklų skaičiaus, o stiprina turimą pagrindinį ženklą, papildo jį vadinamaisiais skėtiniais prekių ženklais.

Jungtinės Karalystės laukia registracijos pokyčiai

Kaip žinoma, Jungtinė Karalystė (JK) Europos Sąjungą, jei nebus sutarta dėl kitos datos, turėtų palikti 2019 m. kovo mėnesį. Vadinasi, jei nebus atskirai susitarta dėl intelektinės nuosavybės, ES prekių ženklų ir dizainų paraiškos ar registracijos JK nuo kitų metų kovo turėtų nebegalioti.

ES ar tarptautinių prekių ženklų, galiojančių ES, savininkai, kuriems JK yra svarbi rinka, turėtų į tai atsižvelgti ir rimtai apsvarstyti galimybę pateikti nacionalinį prekės ženklą ar dizainą JK. Priešingu atveju jie rizikuoja prarasti apsaugą Jungtinėje Karalystėje po jos išstojimo iš ES, todėl pasirūpinti nacionalinėmis registracijomis šioje šalyje itin svarbu.