Pramonei augti gali padėti ir „Brexitas“, nors investicijos stoja
Vi­sas pa­sau­lis skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais apie eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mą, ta­čiau Lie­tu­vos sta­tis­ti­ka to ne­ro­do – pra­mo­nė to­liau au­ga, nors ir lė­čiau, ją kiek pri­stab­do dau­giau­sia psi­cho­lo­gi­niai veiks­niai.

2018 metų gruodį, palyginti su lapkričiu, Lietuvos pramonės gamyba per mėnesį paaugo 1,2 proc, o palyginti su 2017-ųjų lapkričiu – 4,9 procento. Kaip pranešė Statistikos departamentas, per metus smuko tik kasybos ir karjerų eksploatavimo apimtis bei ilgalaikio vartojimo prekių gamyba.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas nesistebi pateikiama statistika. Pasak jo, Lietuvos pramonės augimą bent šiemet dar užtikrins sėkminga eksporto struktūra – 80 proc. viso eksporto sudaro produkcija, išvežama į Europos Sąjungos rinką. „Nors gerokai lėtesnis, vis dar augimas yra ir mūsų pramonės augimą palaikantis veiksnys išlieka“, – sako ekonomistas.

Jo nuomone, gamybą skatina ir ganėtinai spartus vidaus rinkos augimas. Šiuo metu apie 40 proc. plataus vartojimo produkcijos patenka į vidaus rinką. Kai krinta nedarbo lygis, didėja atlyginimai, tada auga ir gyventojų perkamoji galia.

Daug palankių veiksnių

A. Izgorodinas pažymi, kad Lietuvos pramonės augimą pastaruoju metu palaiko net ir „Brexitas“. Pavyzdžiui, savo priklausomybę nuo Jungtinės Karalystės rinkos padidino maisto produktų gamintojai.

„Daug gamintojų rengėsi „kietajam“ britų pasitraukimui iš ES, todėl daug produkcijos gamino „avansu“. Tai būdinga ir daugeliui kitų eksportuojančių gamintojų, kurie taip didino gamybą Jungtinės Karalystės rinkai“, – kalbėjo „Lietuvos žinioms“ ekonomikos analitikas.

Pasak jo, Lietuvoje daug kas mano, kad Jungtinės Karalystės ekonomika sparčiai smunka, nors iš tikrųjų nedarbas ten yra 4 proc., atlyginimai ir paklausa auga. „Taigi ne viskas yra taip blogai, kaip įpratome vaizduoti. Žinoma, yra daug rizikos, bet užtektinai ir galimybių“, – sako jis.

Aleksandras Izgorodinas: „Įmonės bijo investuoti gal dėl neaiškaus „Brexit“, o gal ir dėl to, kad skelbiama ateinant sunkmetį ir nebus kam parduoti produkcijos - baimės riboja įmonių plėtrą, nors galimybių tikrai yra". / Alinos Ožič nuotrauka

Investicijas pristabdo nežinia

Pasak A. Izgorodino, pastaruoju metu Lietuvos pramonės gamybos augimą pristabdo daugiausia psichologiniai veiksniai. Pernai beveik kas mėnesį pramonė pasiekdavo gamybos pajėgumų išnaudojimo rekordus, tačiau du ketvirčius iš trijų materialinės investicijos krito.

„Įmonės bijo investuoti gal dėl neaiškaus „Brexito“, o gal ir dėl baimių, kad skelbiama ateinant sunkmetį ir nebus kam parduoti produkcijos, nes naujienų iš pasaulio srautas yra negatyvus. Tai riboja įmonių plėtrą, nors galimybių plėstis tikrai yra“, – užtikrina A. Izgorodinas.

Jo nuomone, šiemet pramonės rodikliai bus stabilūs, nors Europos Sąjungoje optimizmo lygis visus metus smuko. Tai rodo, kad padėtis nebus tokia gera kaip 2017 metais. Pasak A. Izgorodino, kai kurioms investicines prekes (pavyzdžiui, komponentus) gaminančioms Lietuvos įmonėms problema tapo Vokietija, kurioje trūksta pramonės pajėgumų. Jų 90 proc. yra išnaudojama, tad atsiremta į „lubas“, ir tai stabdys mūsų eksporto augimą. Tačiau į šią šalį, kaip ir į Jungtinę Karalystę, dar galima didinti gatavų ilgalaikio naudojimo prekių eksportą.

Kita vertus, anot A. Izgorodino, Lietuvos pramonė dar neišnaudojo ir sektorių, dirbančių su kaimyninėmis rinkomis, galimybių. „Juk ir Lenkijoje, ir kitose Baltijos valstybėse, kaip ir Lietuvoje, auga atlyginimai ir didėja vartojimas“, – svarsto jis.

Didelių permainų nesukels

„Praėję 2018 metai Lietuvai buvo dar vieni sėkmingi augimo metai, kai BVP didėjo 3,4 procento. Augimas būtų buvęs dar spartesnis, jeigu ne sudėtingi metai grūdų augintojams. Prognozuojame, kad šiemet ekonomika turėtų augti 2,9 proc., o kitąmet – 2,4 proc., tad tai būtų nuoseklus, o ne drastiškas lėtėjimas. Didžiausią neigiamą įtaką prognozuojamai ūkio plėtrai trumpuoju laikotarpiu sukeltų vadinamojo kietojo „Brexito“ scenarijaus padariniai ir spartesnis, negu tikimės, euro zonos ekonomikos lėtėjimas“, – komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

SEB grupės ekonomistai šią savaitę pablogino euro zonos plėtros 2019 metais tempo prognozę nuo 1,9 iki 1,6 procento. Lėčiau šiemet turėtų augti ir tokios Baltijos šalims svarbios rinkos kaip JAV, Švedija, Lenkija ar Kinija. Lėtesnė, negu prognozuota anksčiau, didžiausių šalių ekonomikos plėtra lėmė ir truputį apkarpytas Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozes. Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozė sumažinta nuo 3 iki 2,9 proc. ir nuo 2,6 iki 2,4 proc. kitąmet. Didžiausią teigiamą įtaką ekonomikos augimui šiemet ir toliau darys vidaus vartojimas bei investicijos. Prognozuojama, kad Latvijos ekonomika 2019 metais augs 3,5 proc., o Estijos – 2,8 procento.

Lietuvos pramonės pokyčiai per metus, proc.

ŠakaPalyginti su 2017 m. gruodžiu
Kasyba ir karjerų eksploatavimas–15,2
Apdirbamoji gamyba, išskyrus naftos produktus)5,6
Elektros, dujų, garo tiekimas18,8
Vandens tiekimas9
Pagal pramonės grupes:.
Energetikos produktai1,7
Tarpinio vartojimo prekės7,3
Gamybos priemonės10,9
Ilgalaikio vartojimo prekės–9,5
Trumpalaikio vartojimo prekės6,7

Šaltinis: Statistikos departamentas