Popieriaus ir plastiko kova: kodėl taip stengiamės atsisakyti grynųjų?
Jei vi­so­se pre­ky­bos ir pa­slau­gų vie­to­se bū­tų įma­no­ma at­sis­kai­ty­ti gry­nai­siais, tuo­met be­veik ne­be­lik­tų si­tua­ci­jų, kuo­met jų tu­rė­ti yra pra­var­tu, ta­čiau kol kas stig­ma­ti­zuo­ti gry­nų­jų ne­rei­kė­tų, nes si­tua­ci­jų, ka­da jų pri­si­rei­kia – dau­gy­bė.

Taip LRT.lt sako ekonomistė Rūta Vainienė. Lietuvos bankų klientų asociacija (LBKA) įsitikinusi, kad grynieji atgyvena vaizduojami be reikalo, tuo metu Lietuvos bankų asociacija (LBA) teigia, kad informuodami apie grynųjų trūkumus bei elektroninių atsiskaitymų privalumus, bankai siekia formuoti sąmoningą pasirinkimą, o ne išstumti grynuosius.

Viešojoje erdvėje vis išvystame apgailestavimų, kad lietuviai nėra linkę atsiskaitinėti banko kortelėms, tai daro rečiau nei ES vidurkis, be to, smulkusis ir vidutinis verslas ne visuomet sudaro galimybes atsiskaitinėti kortelėmis.

Viešojoje erdvėje vis išvystame apgailestavimų, kad lietuviai nėra linkę atsiskaitinėti banko kortelėms, tai daro rečiau nei ES vidurkis, be to, smulkusis ir vidutinis verslas ne visuomet sudaro galimybes atsiskaitinėti kortelėmis.

Lietuvos bankų klientų asociacija įsitikinusi, kad grynieji pinigai be reikalo yra vaizduojami kaip atgyvena ir kaltina bankų atstovus propaganda prieš grynuosius. Tuo metu bankų atstovai turi savų argumentų prieš grynuosius ir už elektroninius atsiskaitymus. Tad kuo grynieji yra toks blogis, kad mes stengiamės juos išguiti iš savo gyvenimų?

Įžvelgia bankų nusistatymą prieš grynuosius

„Skaičiai rodo, kad lietuviai bankinėmis kortelėmis naudojasi vidutiniškai tiek pat, kiek ir kitų Europos šalių gyventojai, pavyzdžiui, net kiek daugiau negu vokiečiai ar italai, ir šiek tiek mažiau kaip airiai ar ispanai. Mūsų mokėjimų kortele sumos rodiklis – 13,3 proc. BVP – yra arti euro zonos vidurkio, kuris sudaro 14,8 proc. BVP. Taigi nesame atsilikėliai, kaip kad bandoma mums „įkalti“ į galvas.

Panašu, kad bankai riboja žmonėms galimybes naudotis grynaisiais pinigais – masiškai uždaro bankų skyrius, nebeteikia paslaugų grynaisiais, didina įkainius už paslaugas grynaisiais pinigais – vedini labai egoistinės paskatos siekti pelno iš tarpininkavimo žmonėms atsiskaitant už prekes ar paslaugas“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) generalinis direktorius Rūtenis Paukštė.

Rūta Vainienė./ Alinos Ožič nuotrauka

LBA vadovo Manto Zalatoriaus, bankai siekia formuoti sąmoningą pirkėjo pasirinkimą, o ne išstumti grynuosius.

„Bankai aptarnavo ir aptarnaus savo klientus pagal tai, kokia mokėjimo forma jiems yra priimtina, tačiau ištobulėjus mokėjimų infrastruktūrai bei atsiradus naujų alternatyvų, žmonėms tampa pigiau, paprasčiau, greičiau ir patogiau atsiskaityti naujomis priemonėmis, o ne grynaisiais pinigais.

Bankai siekia formuoti sąmoningą pirkėjo pasirinkimą, skatinti suvokti grynųjų ir negrynųjų pinigų skirtumus. Ne ką mažiau svarbu plėtoti infrastruktūrą, kad skaitmeniniai pinigai būtų visur priimami. Įdomu, kaip pasikeistų naudojimosi grynaisiais pinigais mastas, jeigu kiekvienas prekes ar paslaugas teikiantis subjektas privalėtų užtikrinti klientams galimybę atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis – nebūtinai kortelėmis, alternatyvų dabar apstu“, – kalba M. Zalatorius.

Pinigai kortelėje – saugesni ne piniginėje

Pasak M. Zalatoriaus, pagrindinis bankų prioritetas yra vartotojų lėšų saugumas, o šį lengviau pasiekti tuomet, kai pinigai yra kortelėje, o ne piniginėje.

„Negrynųjų pinigų įvairovė nuolat plečiasi, jiems būdingas operacijų greitis, mažesnė vagysčių rizika, nes nebėra būtinybės nešiotis banknotų, galima lengvai patikrinti operacijų istoriją ir visą parą naudotis banko paslaugomis internetu.

Žvelgiant iš finansų įstaigų perspektyvos, grynųjų pinigų aptarnavimas yra daug imlesnis tiek laikui, tiek kitiems ištekliams, šių operacijų kaina didesnė. Na, o dėl savo anonimiškumo grynieji yra reikšminga šešėlinės ekonomikos mechanizmo dalis. Tad didžioji dauguma naujų paslaugų skatina naudotis pigesnėmis ir skaidresnėmis elektroninėmis priemonėmis“, – grynųjų trūkumus ir elektroninių atsiskaitymų privalumus dėsto M. Zalatorius.

Tačiau ekonomistė R. Vainienė įsitikinusi, kad žmonės turi turėti teisę rinktis jiems priimtinesnę atsiskaitymo formą, bei priduria, kad situacijų, kada nėra kito pasirinkimo, kaip tik atsisakyti grynaisiais – daugybė.

„Aš esu už žmogaus teisę pasirinkti. Popieriniai pinigai yra pagrindindas, o elektroniniai – tik jų forma, kad žmogui būtų patogiau. Tačiau jei žmogui nėra patogiau banko kortelės ir yra patogiau grynieji, jam neturėtų būti sudaromos jokios kliūtys jais naudotis.

Jei visose prekybos ir paslaugų vietose būtų įmanoma atsiskaityti grynaisiais, tuomet gal ir nebeliktų situacijų, kuomet turėti grynųjų yra pravartu, tuomet liktų tik sisteminiai sutrikimai. Tačiau dabar situacijų, kada grynųjų reikia – gausybė: atsiskaitymai kortelėmis nepriimami, sugedo skaitytuvas, pamiršome PIN kodą, tris kartus įvedus ne tą užsiblokavo kortelė, įvyko sistemos sutrikimai“, – vardija pašnekovė.

Savo ruožtu M. Zalatorius pažymi, kad didelių sisteminių sutrikimų pastaraisiais metais šalies bankų infrastruktūroje nebuvo, pasitaikė tik pavienių atvejų, apie kuriuos finansų įstaigos aktyviai informuoja savo klientus tiek tradiciniais kanalais, tiek socialiniuose tinkluose, tad tokie epizodai sulaukia didelio atgarsio.

Tačiau ekonomistė R. Vainienė įsitikinusi, kad žmonės turi turėti teisę rinktis jiems priimtinesnę atsiskaitymo formą, bei priduria, kad situacijų, kada nėra kito pasirinkimo, kaip tik atsisakyti grynaisiais – daugybė.

„Jeigu apriboti interneto banko ir mokėjimo kortelių aptarnavimą prireikia dėl IT sistemų atnaujinimo, bankai klientus apie tai informuoja iš anksto. IT sistemų atnaujinimo ar diegimo darbams atlikti visada renkamasi tokį laiką, kuris sukeltų kuo mažiau nepatogumų klientams, pavyzdžiui, naktį, ankstyvą rytą arba griežtai apibrėžtą savaitgalio dalį. Darbai visada paskirstomi taip, kad paslaugos sustabdymas klientams būtų kuo trumpesnis“, – tvirtina M. Zalatorius.

Kalbėti apie visišką grynųjų atsisakymą – per anksti

Tiek R. Vainienės, tie M. Zalatoriaus teigimu, kalbėti apie visišką perėjimą prie negrynųjų – per anksti. Europos centrinio banko 2016-aisias atliktas tyrimas rodo, kad atsiskaitymų grynaisiais dalis pagal vertę mūsų šalyje sudaro 62 proc.

„Kitų šalių kontekste atrodome vidutiniškai. Štai, pavyzdžiui, Ispanijoje, Italijoje šis rodiklis siekia 68 proc., Graikijoje – net 75 proc., bet yra ir kur kas pažangesnių pavyzdžių, kad ir artimiausioje kaimynystėje: Latvijoje atsiskaitymų grynaisiais dalis pagal vertę sudaro 54 proc., Estijoje – jau tik 31 proc., o lyderiauja prancūzai ir olandai su 28 proc. bei 27 proc..

Pastebėjome, kad per pirmuosius du šių metų ketvirčius grynaisiais iš šalyje veikiančių bankomatų buvo išimta 4,44 mlrd. eurų – daugiausia nuo 2015-ųjų, kai Lietuvoje buvo įvestas euras.

Pastebėjome, kad per pirmuosius du šių metų ketvirčius grynaisiais iš šalyje veikiančių bankomatų buvo išimta 4,44 mlrd. eurų – daugiausia nuo 2015-ųjų, kai Lietuvoje buvo įvestas euras. Palyginti 2015 metų pirmąjį pusmetį (išgryninta 3,9 mlrd. eurų) su 2018 metų pirmuoju pusmečiu, išgryninamų grynųjų pinigų apyvarta išaugo 14 proc. (0,5 mlrd. eurų)“, – kalba M. Zalatorius.

Tačiau, pasak jo, nors grynieji tebėra paplitę, jų alternatyvos, pavyzdžiui, mokėjimo kortelės, taip pat sparčiai auginasi populiarumą.

„Analogišku laikotarpiu reikšmingai augo ir atsiskaitymų už pirkinius mokėjimo kortelėmis apyvarta – kortelėmis už pirkinius pirmąjį šių metų pusmetį atsiskaityta už 2,95 mlrd. eurų. Nors šis rodiklis kol kas nusileidžia grynųjų apyvartai, jo augimo dinamika yra kur kas ryškesnė, mat analogišku laikotarpiu 2015-aisiais metais šis rodiklis siekė 1,76 mlrd. Per trejus metus apyvarta išaugo 68 proc. – penkiskart daugiau, nei išgryninamų grynųjų pinigų apyvarta“, – pažymi LBA vadovas.