Po „Lietuvos žinių“ rašinio draudimo įmoką sumažino dešimt kartų
„Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­vie­ši­nus fak­tą, kad tarp­tau­ti­niu kro­vi­nių ve­ži­mu už­sii­man­čiai Lie­tu­vos bend­ro­vei ša­ly­je vei­kian­čios drau­di­mo kom­pa­ni­jos 6 kar­tus pa­di­di­no trans­por­to prie­mo­nės val­dy­to­jų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo įmo­ką, da­bar šios pa­slau­gos kai­na šiai bend­ro­vei stai­ga su­ma­žin­ta 10 kar­tų, nors iki tol drau­di­kai ti­ki­no, kad re­kor­di­nio dy­džio įmo­ka skai­čiuo­ta „at­siž­vel­giant į ri­zi­ką“ ir kad „kiek­vie­nam var­to­to­jui nu­sta­to­ma skir­tin­ga kai­no­da­ra“.

„Lietuvos žinios“ jau rašė („Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas padidino 6 kartus“, 2018 m. sausio 10 d., ir „Lietuvos bankas pakėlė balsą prieš draudikų savivalę“, sausio 17 d.), kad draudimo bendrovės motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas Lietuvoje per metus padidino daugiau kaip 6 kartus. Tačiau tos pačios draudimo bendrovės tą pačią paslaugą Estijoje siūlo iki 30 kartų pigiau ir nesugeba paaiškinti didžiulio kainų skirtumo Baltijos šalyse priežasčių.

Pernai tos pat puspriekabės civilinės atsakomybės draudimas kainavo apie 190 eurų, o šį sausį pigiausias draudiko pasiūlymas šalies rinkoje buvo 1200 eurų.

Kainodaros rokenrolas

Tarptautinei ALPI įmonių grupei priklausančios Trakų rajone registruotos transporto ir logistikos paslaugų kompanijos „Alpi Baltika“ direktorius Eimantas Šivickas teigė, jog „Lietuvos žinioms“ paviešinus skandalingą faktą, kad privalomojo draudimo įmokos šiai įmonei metų pradžioje padidėjo 6 kartus, vienas iš draudikų (redakcijai įmonės pavadinimas žinomas) įmokas sumažino 10 kartų.

„Alpi Baltika“ civilinės atsakomybės draudimu draudžia puspriekabes. Pernai toks civilinės atsakomybės draudimas kainavo apie 190 eurų, o šį sausį pigiausias draudiko pasiūlymas šalies rinkoje buvo 1200 eurų.

Kilus skandalui ir Lietuvos bankui perspėjus, kad netoleruos sveiku protu nesuvokiamų įmokų, „Alpi Baltika“ iš vienos draudimo bendrovės gavo pasiūlymą puspriekabę trims mėnesiams drausti vidutiniškai už 29 eurus. Įmoka šiek tiek skirtųsi priklausomai nuo puspriekabės amžiaus ir dydžio. Jeigu draudikas įmokos po trijų mėnesių nekels, per metus įmonė už puspriekabę sumokėtų nebe 1200, o 120 eurų.

„Sumažino dešimt kartų“, – naujais draudikų viražais vėl stebėjosi E. Šivickas.

„Lietuvos žinių“ paklaustas, kaip vertina tokios kainodaros principus, jeigu paslaugos kaina gali per metus pašokti 6 kartus, o paskui per mėnesį sumažėti 10 kartų, E. Šivickas nusijuokė. „Nežinau, nežinau. Net neįsivaizduoju, su kuo tai susiję ir kuo pagrįsta. Gal kad „Lietuvos žinios“ parašė straipsnį ir pajudino Lietuvos banką?“ – sakė jis.

„Alpi Baltika“ savų vilkikų neturi, bet aprūpina darbu mažesnes kompanijas, užsakydama puspriekabių vilkimo paslaugas. Įmonės puspriekabės daugiausia keliauja į Skandinavijos valstybes – Norvegiją, Švediją, Suomiją ir Baltijos šalis. Jeigu būtų sutikusi su rekordiniu draudimo siūlymu sausį, už 26 puspriekabes „Alpi Baltika“ būtų sumokėjusi 31 200 eurų civilinės atsakomybės draudimo. Praėjusių metų pradžioje atitinkamos išlaidos siekė 4960 eurų.

Metinę 1200 eurų civilinės atsakomybės draudimo įmoką už vieną puspriekabę įmonei siūlė draudimo bendrovė BTA. Be jos, brokeris „Alpi Baltika“ dar gavo bendrovių „If draudimas“, „Seesam“, „Compensa“, „Lietuvos draudimas“, „Ergo“ ir kitų pasiūlymų. Šių draudikų paslaugos kainos vidurkis siekė 1500 eurų už puspriekabę. „Rekordą viršijo „Gjensidige“. Ji pasiūlė priekabą drausti už 3972 eurus – kaip už vilkiką“, – anksčiau pasakojo E. Šivickas.

Neapibrėžtumas išlieka

„Alpi Baltika“ priklauso tarptautinei ALPI įmonių grupei, vienijančiai daugiau kaip 60 kompanijų Europoje ir visame pasaulyje, taip pat Latvijoje ir Estijoje. Todėl įmonė jau svarstė planus puspriekabes registruoti ir drausti Estijoje. „Turime galimybę jas registruoti pas kolegas Estijoje ir paskui iš šios įmonės priekabas nuomoti“, – aiškino E. Šivickas.

Jo teigimu, Estijoje civilinės atsakomybės draudimu priekabas tos pačios bendrovės – tiek „Ergo“, tiek BTA, tiek „Seesam“, tiek PZU – draudžia iki 30 kartų pigiau. „Brangiausiai, kaip ir Lietuvoje, civilinį atsakomybės draudimą siūlo „Gjensidige“, tačiau įmoka už puspriekabę siekia ne 3972 eurus kaip Lietuvoje, o 231 eurą. Mažiausia „Ergo“ įmoka – tik 40 eurų“, – pasakojo įmonės vadovas.

Dabar gavusi pigesnį draudimo paslaugų pasiūlymą, įmonė vis dar neatsisako planų išsikelti į Estiją. Jos vadovas svarsto Estijoje registruoti senesnes priekabas, kurioms draudimo įkainiai Lietuvoje yra gerokai didesni negu Estijoje. Be to, esą neaišku, kaip draudikų kainodara vėl keisis po trijų mėnesių, kai baigsis dabar pasiūlyto galiojimo laikas. „Ar paliks dabartinę kainą, ar vėl grįš prie sausio mėnesio kainodaros, – nėra apibrėžtumo“, – apgailestavo E. Šivickas.

Mat 10 kartų pigesnį pasiūlymą per skandalo įkarštį metęs draudikas atsisakė įmonės „Alpi Baltika“ techniką tokia kaina drausti ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui. Be to, iškėlė sąlygą – kad priekabos nevažiuotų į Jungtinę Karalystę.

Pagrasino imtis priemonių

Lietuvos bankas šių metų sausio mėnesį perspėjo draudimo bendroves, kad netoleruos sveiku protu nesuvokiamų įmokų. Draudimo rinkos prižiūrėtojas nustato ir tokių atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kurių įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ar net dešimt kartų. Lietuvos bankas teigė tokius draudikų veiksmus, kai automobilių savininkams siūlomos išskirtinai didelės privalomojo draudimo įmokos, vertinsiantis kaip prievolės sudaryti draudimo sutartis su šiais asmenimis vengimą ir už tai taikysiantis teisės aktuose nustatytas poveikio priemones.

Vidutiniškai per 2017 metų 11 mėnesių, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, vidutinė įmoka padidėjo beveik 30 procentų.

„Draudikai, teikiantys privalomojo transporto draudimo paslaugą, negali potencialiam draudėjui siūlyti sveiku protu sunkiai paaiškinamų draudimo įmokų. Kalbame ne apie 20–30 proc. ar kiek didesnį draudikų kainų skirtumą, kuris gali būti pagrįstas. Rinkoje pasitaiko atvejų, kai lengvojo automobilio valdytojui pasiūloma 5 tūkst. eurų, o krovininio automobilio – 100 tūkst. eurų įmoka. Taip gali būti tiesiog siekiama išvengti pareigos apdrausti, nors tai daryti įpareigoja įstatymas. Lietuvos bankas tokių atvejų netoleruos ir imsis visų galimų priemonių, kad ši ydinga praktika būtų eliminuota“, – teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius.

Jis priminė, jog draudikas turi teisę vertinti prisiimamą draudimo riziką savo pasirinktais būdais, nustatyti draudimo įmoką, užtikrinančią, kad jis galėtų tinkamai vykdyti prievoles pagal visas draudimo sutartis, tačiau draudimo įmoka turi nepažeisti draudėjo interesų, o pareigos mokėti įmoką vykdymas negali tapti jam per sunkia našta.

Draudikas, nustatydamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugos kainą, vertina tokius rizikos veiksnius kaip potencialaus kliento praeityje sukelti eismo įvykiai, jo amžius ir vairavimo patirtis, transporto priemonės masė, galingumas, variklio darbinis tūris ir pan.). Draudimo bendrovės taip pat vertina bendrą eismo įvykių skaičių, remonto, gydymo ir panašių išlaidų kainas, sukčiavimo atvejus ir kt.

„Nepaisant to, draudimo rizikos vertinimo ir įmokos apskaičiavimo modeliai negali būti sukonstruoti taip, kad leistų draudikui išvengti pareigos apdrausti šio privalomojo draudimo siekiantį asmenį net ir tuo atveju, kai toks potencialus klientas yra rizikingesnis ar galimai nuostolingesnis nei kiti“, – pabrėžė M. Šalčius.

Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad išskyrus tuos galimus atvejus, kai įmokos pakeltos siekiant atgrasyti klientus, pastaruoju metu šioje rinkoje buvo fiksuojamas bendras privalomojo transporto draudimo apimties ir kainų augimas. Vidutiniškai per 2017 metų 11 mėnesių, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, vidutinė įmoka padidėjo beveik 30 procentų.

Draudikas: įkainius didina infliacija

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius „Lietuvos žinioms“ anksčiau teigė, kad kiekvienam klientui nustatoma skirtinga kainodara, priklausomai nuo rizikos, tad puspriekabės draudimo kaina gali svyruoti nuo 100 iki 1000 eurų.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugos Lietuvoje, pasak jo, brango ne visiems, o „tik daliai vartotojų“. „Už draudimo paslaugas brangiau moka tie vairuotojai, kurie turi blogą žalų istoriją. Kiekvienam draudėjui įmoka skaičiuojama individualiai“, – tikino T. Nenartavičius.

Jis sakė, jog „vežėjai daugiausia važiuoja užsienio šalyse, kur yra didesnė žala – tiek turtinė, tiek neturtinė: ir remontas, ir automobilių dalys daugiau kainuoja“. Be to, jei eismo įvykių metu sužalojami asmenys, o „gydymo išlaidos užsienyje yra gerokai brangesnės negu mūsų šalyje“.

Draudimo įmokų didėjimui galėjo turėti įtakos ir pernai rudenį priimtos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisos, kuriomis maksimali draudimo išmoka už eismo įvykių metu padarytą neturtinę žalą didinama nuo 5 tūkst. iki 5 mln. eurų.