Pirmoji užkarda nelegaliems investiciniams pasiūlymams
Lie­tu­vos ban­kas (LB) va­kar pra­ne­šė nu­ro­dęs užb­lo­kuo­ti in­ter­ne­to sve­tai­nę glo­balfxm.com, ku­ri ne­le­ga­liai siū­lė ir tei­kė in­ves­ti­ci­nes pa­slau­gas – lan­ky­to­jams ji jau ne­pa­sie­kia­ma. Iki šių me­tų pa­bai­gos sie­kia­ma blo­kuo­ti be­veik 70 pa­na­šių sve­tai­nių, dėl ku­rių veik­los, pa­sak LB, ne­pa­ty­rę in­ves­tuo­to­jai pra­ran­da pi­ni­gus.

Galimybė nurodyti reikalavimą blokuoti svetaines Lietuvos bankui atsirado birželio 10 dieną įsigaliojus Seimo gegužę priimtam įstatymui.

Lietuvos banko duomenimis, dėl nelegaliai teikiamų investicinių paslaugų per 2018 metų penkis mėnesius klientai prarado 670 tūkst. eurų – beveik tiek, kiek prarado per visus 2017 metus (680 tūkst. eurų). Nuo 2016 metų dėl tokios veiklos šalies gyventojai prarado mažiausiai 1,5 mln. eurų – kai kuriais atvejais iki kelių šimtų tūkstančių eurų.

Siūlo greitai ir sparčiai praturtėti

Dažniausiai nepatyrusiems investuotojams siūloma investuoti į „itin perspektyvias“ įmonių akcijas, kriptovaliutas ir kitas įprastas bei išvestines finansines priemones arba žaliavas „ypač geromis sąlygomis“ ir uždirbti „solidžią grąžą“. Tokias paslaugas brukančios interneto svetainės dažniausiai yra įkurtos ne ES valstybėse, bet nemažai jų esama ir lietuviškais pavadinimais.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis pranešime spaudai teigė, kad pastaraisiais metais nelegaliai internetu teikiamų finansinių paslaugų apimtis ir klientų patiriama žala sparčiai augo, o teisinė galimybė sustabdyti šią veiklą Lietuvoje atsirado tik šiemet.

Pasak jo, 2017 metais 80 proc. Lietuvos banko gautų skundų dėl investicinių paslaugų sudarė skundai dėl nelegalių investicinių paslaugų siūlymo ir teikimo internetu. Gyventojai tinkamai neįvertina rizikos arba jos nesuprasdami investuoja lėšas į neaiškios kilmės priemones ar net finansines piramides ir praranda didžiąją dalį investuotų pinigų, o kartais ir visus.

„Rinka labai greitai keičiasi, ir daugėja siūlančiųjų nelegaliai įsigyti finansinių priemonių. Žmonės dažnai „pakimba“ ant tokių pasiūlymų ir praranda dideles pinigų sumas“, – teigė įstatymo, Lietuvos bankui suteikiančio galimybę blokuoti neteisinių finansinių paslaugų svetaines, rengėjas Seimo narys Valius Ąžuolas. Jis pasakojo, kad tokie nelegalūs paslaugų siūlytojai skambina asmeniniais telefonais ir gundo žmones siūlydami neva greitą pelną. Manipuliuodami žmonių noru lengvai ir greitai užsidirbti, jie įtikina lengvatikius „investuoti“ ne tik turimas santaupas, bet kai ką sugundo atiduoti jiems ir pasiskolintus pinigus.

Sudaryti sąrašą paprasčiau

LB yra paskelbęs sąrašą subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti investicinių paslaugų, tačiau jas siūlančių ir sudarančių galimybes prekiauti jų administruojamose interneto svetainėse. Sąraše – 69 svetainės, kuriomis operuojantys nurodomi 88 subjektai ir dar 4 – nenustatyti.

LB interneto svetainėje yra nurodytas ir nelegalias finansines paslaugas siūlančių interneto svetainių sąrašas, bet jame kol kas vienintelė globalfxm.com.

Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad teikti nurodymą blokuoti svetainę yra keblu, nes pirmiausia reikia turėti teismo sprendimą. Norėdamas blokuoti prieigą prie tam tikros svetainės, Lietuvos bankas prašymą turi pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o jis bus išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Dėl nelegaliai teikiamų investicinių paslaugų per 2018 metų penkis mėnesius klientai prarado 670 tūkst. eurų.

Nebūtinai nelegali veikla

LB sudarytame galbūt neteisėtus investicinius pasiūlymus teikiančių svetainių sąraše dominuoja svetainės, pavadinime turinčios žodžio „Forex“ šaknį arba sąsają su juo, tačiau, kaip teigia LB atstovas, tai nereiškia, kad visų jų veikla nelegali. „Visų pirma, reikėtų atidžiai žiūrėti, kokia konkrečiai įmonė teikia investicines paslaugas, nes po vienu prekės ženklu gali būti ir legaliai, ir nelegaliai paslaugas teikiančios interneto svetainės“, – teigia jis.

Viena populiariausių Lietuvoje grupės „Forex“ prižiūrima svetainė yra plus500.lt. Lietuvos banko duomenimis, naudodamos prekybos ženklą „Plus500“ veikia bent keturios įmonės, iš kurių tik dvi – „Plus500UK Ltd“ (turinti Jungtinės Karalystės priežiūros institucijos išduotą licenciją) ir „Plus500CY Limited“ (Kipro priežiūros institucijos licenciją) – turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, nes turi europines licencijas, ir Lietuvos bankas yra gavęs atitinkamus pranešimus apie ketinimą teikti paslaugas mūsų šalyje. Tačiau, pavyzdžiui, teisės teikti paslaugų Lietuvoje neturi „Plus500AU Pty Ltd“ ir „Plus500SG Pte Ltd“.

LB pažymi, kad teikti fizines, telefonines ar internetines investavimo paslaugas mūsų šalyje turi tik finansų maklerio ir kredito įmonės, turinčios Lietuvos banko leidimą.

Lietuvos bankas tapo ketvirtąja institucija, gavusia galias blokuoti kai kurias interneto svetaines. Iki šiol „juodąjį“ interneto sąrašą pildė Lošimų priežiūros tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

Atsargumo taisyklės neprofesionaliems

Pirma taisyklė. Neinvestuoti į produktus, kurių neišmanote. Nepaisydami šio patarimo rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įlįsti į skolas.

Antra taisyklė. Patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją.

Trečia taisyklė. Vengti pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“. Dažnai investuotojai praranda lėšas susigundę „brokerių“ jiems telefonu siūlomais „itin patraukliais investavimo pasiūlymais“ bei mažais ar apskritai netaikomais paslaugų teikimo mokesčiais.

Šaltinis: Lietuvos bankas