Pirkti elektroninėse parduotuvėse tampa kasdieniu įpročiu
Eu­ro­pos ša­lių gy­ven­to­jai, pa­pra­šy­ti nu­ro­dy­ti 3 pa­grin­di­nius kri­te­ri­jus, ku­rie juos ska­ti­na pirk­ti e. par­duo­tu­vė­se, kaip svar­biau­sią įvar­di­jo ne­mo­ka­mą pre­kių pri­sta­ty­mą. Lie­tu­vo­je daž­niau­siai in­ter­ne­tu per­ka 26–35 me­tų gy­ven­to­jai, ku­riems tai yra ta­pę kas­die­niu da­ly­ku ir pa­kei­čia ap­si­lan­ky­mą fi­zi­nė­se par­duo­tu­vė­se.

Nemokamas prekių pristatymas aktualus 40 proc. apklausos, atliktos įmonės DPD užsakymu, respondentų. Kaip antras svarbiausias kriterijus nurodyta galimybė nemokamai grąžinti pirkinį – šį punktą rinkosi 28 proc. europiečių. Trečioje vietoje liko detalus produkto aprašymas. Ši savybė pasirodė svarbi 26 proc. apklausos dalyvių.

„Elektroninės prekybos klientai nori, kad apsipirkimas internetu kai kuriais aspektais būtų pranašesnis už prekės įsigijimą parduotuvėje – tai leidžia, pavyzdžiui, kompensuoti negalėjimą produkto įvertinti tiesiogiai. Tarp tokių privalumų yra nemokamas prekės pristatymas ir grąžinimas. Todėl būtina užtikrinti, kad grąžinimo procesas būtų skaidrus ir nesudėtingas“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimo ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Skatinami ir nemokamu pristatymu

Praėjusiais metais 66 proc. internetu pirkusių europiečių siuntas gavo nemokamai. Dažniausiai siuntinius nemokamai gavo italai (74 proc. pirkusiųjų internetu), belgai (73 proc.), olandai (73 proc.). Dažniausiai nemokamai buvo pristatomi buities prietaisai ir elektronikos prekės bei medicinos produktai.

Lietuvius taip pat labiausiai pirkti e. parduotuvėse skatino nemokamas pristatymas (tai pažymėjo 40 proc. dalyvavusiųjų apklausoje), detalus produkto aprašymas (30 proc.), jokių paslėptų mokesčių pirkimo metu (19 proc.). Net 66 proc. lietuvių paskutinį siuntinį gavo nemokamai. Didžiausią šių siuntinių dalį (19 proc.) sudarė drabužiai, elektronikos prekės (14 proc.) ir grožio bei sveikatos priežiūros prekės (13 proc.). 63 proc. nemokamai prekes užsisakiusių lietuvių teigė sulaukę el. laiško arba SMS žinutės apie siuntinio buvimo vietą ir numatomą pristatymo laiką.

Dažniausiai nemokamai internetu įsigytos prekės keliaudavo teisiai į namus (40 proc.). Visgi siuntinius į namus tautiečiai užsisakinėja rečiau – pernai tokių užsakymų buvo 6 proc. mažiau nei 2016 metais.

Per mėnesį − iki 50 eurų

„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai internetu Lietuvoje apsiperka 26–35 metų gyventojai. 18 proc. jų prekių ar paslaugų internetu užsisako 2–3 kartus per savaitę, o 37 proc. – 3–4 kartus per mėnesį. Be to, šios amžiaus grupės gyventojai, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, pirkiniams internetu išleidžia vidutiniškai daugiausia pinigų – jų išlaidos dažniausiai siekia nuo 51 iki 200 eurų per mėnesį.

„Pirkimą internetu yra išbandžiusi absoliuti dauguma 18–45 metų šalies gyventojų. Mūsų apklausa parodė, kad 80–90 proc. jų per pastarąjį pusmetį yra internetu įsigiję prekių ar paslaugų. Aktyviausi yra 25–36 metų gyventojai, vadinamoji Y karta. Jie išsiskiria pagal apsipirkimų dažnumą internete bei pagal pirkiniams išleidžiamą vidutinę pinigų sumą. Be to, kone penktadaliui Y kartos respondentų apsipirkimas internetu yra tapęs kasdieniu dalyku, kuris tam tikrais atvejais jau pakeičia apsilankymą įprastose parduotuvėse“, – sako „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Pasak jo, vis daugiau Y kartos atstovų įsitvirtina darbo rinkoje ir jų pajamos didėja, tad artimiausioje ateityje jie dar daugiau pinigų skirs apsipirkimui internetu.

Kaip parodė apklausos duomenys, didžiausia dalis apsiperkančiųjų internetu (45 proc.) šiam tikslui per mėnesį išleidžia iki 50 eurų. Tačiau vidutinės išlaidos pagal amžiaus grupes šiek tiek skiriasi. Aktyviausioje 26–35 metų pirkėjų grupėje 44 proc. nurodė per mėnesį tam skiriantys nuo 51 iki 200 eurų, 40 proc. – iki 50 eurų, o maždaug kas dešimtas (9 proc.) pirkiniams internetu per mėnesį išleidžia 201 eurą ar didesnę sumą.

18–25 metų grupėje kas antras (50 proc.) respondentas teigė, kad apsipirkimui internetu išleidžia iki 50 eurų, kas trečias (35 proc.) – nuo 50 iki 200 eurų. Panašiai išlaidos pirkiniams internetu pasiskirsto ir vyresnėje 36–45 metų respondentų grupėje: maždaug kas antras (48 proc.) per mėnesį išleidžia iki 50 eurų, apie 40 proc. – nuo 50 iki 200 eurų.

Apsipirkimo internete populiarumas pastebimai mažesnis tarp 46 metų ir vyresnių šalies gyventojų. Pavyzdžiui, tarp 46–55 metų grupės šalies gyventojų maždaug kas antras (55 proc.) nurodo, kad per pastarąjį pusmetį yra įsigijęs prekių ir paslaugų. Tarp 56 metų ir vyresnių gyventojų tai išbandęs maždaug kas trečias (30 proc.) apklaustasis.

Pagal apsipirkimų dažnį šių amžiaus grupių gyventojai taip pat yra gerokai pasyvesni. Iš 46 metų ir vyresnių gyventojų, kurie nurodė apsiperkantys internetu, didžioji jų dalis (70–80 proc.) tai daro kartą per mėnesį ar rečiau.

„Lietuvos žinių“ inf.