Pirkėjai nebenori sukti galvos dėl butų įrengimo
Įsi­gy­jant būs­tą vie­nas ak­tua­liau­sių klau­si­mų iš­lie­ka, ar rink­tis da­li­nę, ar vi­są ap­dai­lą. Bu­tų su vi­sa ap­dai­la po­rei­kis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ko­je au­ga, į tai rea­guo­jan­tys pro­jek­tų plė­to­to­jai sten­gia­si di­din­ti to­kių bu­tų da­lį sa­vo pro­jek­tuo­se, nors nuo ša­lių kai­my­nių apim­ti­mi dar ge­ro­kai at­si­lie­ka.

Ekspertai pabrėžia, jog sprendimas priklauso nuo konkrečių pirkėjo poreikių, bet pažymi, kad šiuo metu NT plėtotojų siūlomi apdailos variantai yra subalansuoti pagal kainą ir kokybę, be to, užtikrina būsto likvidumą, jeigu netolimoje ateityje prireiktų jį parduoti.

NT projektų plėtotojai butų su visa apdaila parduoda tik apie 10 proc., kitų projektuose tokie butai sudaro 30 procentų.

Įrengtų butų daugėja

Bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka sakė, kad šiuo metu rinkoje paklausiausi yra butai su daline apdaila, ir jie sudaro kritinę masę pasiūloje. Tačiau per pastaruosius keletą metų vis didesnę paklausą įgyja butai su visa apdaila.

„Butai su visa apdaila tikrai nesudaro didžiosios dalies parduodamų butų – nors vis daugiau jų statytojai įrengia, tai nėra masinis reiškinys. NT plėtotojai, ypač didieji, įgyvendinantys kelis objektus vienu metu, į šią rinkos tendenciją reaguoja. Tendencija ryškesnė ekonominės ir vidutinės klasės projektuose, mažiau ryški – prestižinės klasės projektuose“, – pasakojo ekspertas.

Anot jo, kai kurie NT projektų plėtotojai butų su visa apdaila parduoda apie 10 proc., kitų projektuose tokie butai sudaro 30 procentų.

Beje, šalyse kaimynėse, pasak pašnekovo, susiformavęs priešingas reiškinys: Estijoje beveik visi butai parduodami su visa apdaila, o Latvijoje įrengti butai sudaro apie 60 proc. visų parduodamų butų.

Bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa taip pat patvirtino, kad rinkoje vis dar dominuoja butai su daline apdaila – jie sudaro 90 proc. visos pasiūlos, tačiau į paklausą reaguojantys NT plėtotojai, ypač didieji, siūlo ir kelių lygmenų įrengimo paslaugas. Vilniuje, anot pašnekovo, esama ir vieno projekto, kuriame pirkėjams siūlomi vien butai su visa apdaila. Eksperto manymu, tokių projektų ateityje daugės.

„Dabar plėtotojai, anksčiau nesiūlę įrengtų butų, net senesniuose projektuose, kur pardavimas nelabai vyksta, dalį butų įrengia, norėdami padidinti jų patrauklumą, – pažymėjo R. Žulpa. – Turbūt individualių derybų būdu dėl buto įrengimo galima susitarti net su tais plėtotojais, kurie nesiūlo įrengimo paslaugos. Manau, nenorėdami prarasti pirkėjo plėtotojai rastų galimybių ir resursų įrengti butą.“

Keli apdailos lygiai

„Perkant butą su visa apdaila ir imant banko paskolą, pirkėjui nereikia turėti tiek laisvų lėšų, kiek reikėtų perkant butą su daline apdaila. Antra, projektų plėtotojai vis geriau suvokia, ko reikia pirkėjams, vadinasi, geriau subalansuoja savo apdailos pasiūlymus. Tuo metu pirkėjai vis geriau suvokia, kad įsirengti butą yra gana didelis darbas – tiek valdant statybos darbus, tiek ieškant medžiagų. O padaryti pigiau ir dar geriau, nei siūlo plėtotojai, jie negali“, – aiškino A. Šapoka.

Pirkėjai patys būsto esą neįsirengtų pigiau nei NT plėtotojai, siūlantys įrengimo paslaugą / pixabay.com nuotrauka

Ekspertas pasakojo, kad NT plėtotojai ekspozicijai visiškai įrengia bent keletą butų – tuomet pirkėjas gali įvertinti, kaip galėtų atrodyti jo perkamas šalia esantis butas su daline apdaila. Ekspozicijoje esantys įrengti butai taip pat parduodami, o plėtotojas, reaguodamas į tokių butų paklausą, jų gali įrengti ir daugiau. „Plėtotojai labai sveikai ir organiškai reaguoja į poreikį“, – sakė A. Šapoka.

Anot jo, paprastai NT plėtotojai savo klientams pasiūlo 3–4 skirtingų apdailos lygių alternatyvas, o jų kaina svyruoja tarp 200 ir 400 eurų už kvadratinį metrą. 98 proc. butų su visa apdaila taikomi standartizuoti apdailos paketai, ir tik nedidelė dalis butų bei tik tam tikruose projektuose gali būti įrengiami individualiai – pirkėjui suteikiant platesnio pasirinkimo galimybę.

„Priklausomai nuo apdailos lygio, naudojamos skirtingos medžiagos: grindims – laminatas arba parketlentės, sienos dažomos arba tapetuojamos, skiriasi santechnika, elektros, apšvietimo instaliacijos ir kita“, – pasakojo pašnekovas.

Kaip pažymėjo A. Šapoka, ekonominės ir prestižinės klasės segmentuose vyrauja vidutinis apdailos lygmuo, o dažniausiai siūlomas stilius – urbanistinis modernus.

Kokį sprendimą – rinktis būstą su daline ar visa apdaila – rekomenduotų patys ekspertai? A. Šapokos manymu, kiekvienam pirkėjui reikėtų spręsti individualiai pagal savo poreikius. Pavyzdžiui, jei žmogus neturi griežtų reikalavimų apdailos lygiui, medžiagoms, interjero sprendimams, tuomet plėtotojų apdailos paketai turėtų atitikti poreikius – daugelis NT plėtotojų paketus yra gerai subalansavę. Tačiau jei pirkėjas turi specifinių reikalavimų arba tiki, kad apdailą gali atlikti pigiau ir geriau, tuomet įsirengti namus gali bandyti ir pats.

„Sunku agituoti už vieną ar kitą pasirinkimą, nes abu jie turi savų pranašumų ir trūkumų. Gal akcentuočiau tik tai, kad žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą žmonės, įsirengiantys patys, pridaro įvairių klaidų – arba išleidžia per daug, arba įsirengia pagal specifinius poreikius, kurie galbūt tinka tik jiems, bet ne masėms. Tuo tarpu projektų plėtotojai su savo apdailos paketais dažniausiai neprašauna – sugeba įrengti už subalansuotą kainą, taigi buto likvidumas, jei pirkėjui butą reikės parduoti vidutiniu laikotarpiu, greičiausiai nemažės“, – sakė jis.

Pasak R. Žulpos, rinkoje vyraujančios visos apdailos kainos – 200–240 eurų už kvadratinį metrą. Tad kainai jautriems pirkėjams esą apsimoka pirkti įrengtą būstą – NT plėtotojai gauna nuolaidų medžiagoms, didieji rinkos žaidėjai turi savo statybininkus. „Per sutartą laiką – vieną ar du mėnesius – jie įrengia butą, taigi naujo būsto savininkui nereikia ieškoti statybininkų, važinėti po parduotuves ieškant medžiagų. Be to, perkantiems būstą su banko paskola vėliau nereikia sukti galvos, už kokias lėšas naujus namus įrengti“, – pranašumus vardijo pašnekovas.

SKAIČIAI

Kaip skelbia Eurostatas, metinis būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais, būstas Lietuvoje pabrango 6,9 procento. Tai rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Latvijoje būstas per metus pabrango 8,1 proc., Estijoje – 4,9 procento.

Labiausiai būstas brango Airijoje (11,8 proc.) ir Portugalijoje (10,5 proc.).

Per ketvirtį – ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos Lietuvoje išaugo 0,2 proc., Latvijoje – 0,2 proc., Estijoje – 1,3 procento.

BNS pranešė, kad visoje ES būsto kainos per metus vidutiniškai padidėjo 4,5 proc., o per ketvirtį – 0,7 procento.