Pinigų dalinimas bedarbiams – ar tokio eksperimento reikėtų Lietuvoje?
Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to va­do­vas Žil­vi­nas Ši­lė­nas ma­no, kad bū­tų bep­ro­ty­bė bet kam ir bet kaip tie­siog da­ly­ti pi­ni­gus iš Lie­tu­vos mo­kes­čių mo­kė­to­jų ki­še­nės, ir jie su tuo ne­su­tik­tų:

Iš akademinės pusės tokie skaičiavimai ar eksperimentavimai visada yra naudingi. Jie nebūtinai atskleidžia, kokios turi būti universaliosios pajamos, bet iš dalies parodo, ar dabartinė sistema pakankamai efektyvi. Kitaip tariant, paaiškėjus, kad tiesiog dalyti pinigus bet kam ir bet kaip yra pigiau, tampa aišku, kiek neveiksminga yra sistema. Todėl tokių eksperimentų buvo ir bus, bet tai, kad jie vykdomi, jokiu būdu neįrodo, jog universaliųjų pajamų reikia.

Pati mintis tiesiog šiaip sau dalyti žmonėms pinigus yra esminė priežastis, kodėl jų nereikia. Juk šiuo atveju kalba neina apie tai, kad juos gautų tie, kuriems jų reikia. Kartais žmonės mano, kaip būtų gerai, jei visi staiga gautų po lygiai, kad būtų absoliuti lygybė – bet čia irgi ne tai. Ta universalių bazinių pajamų versija, apie kurią dažniausiai kalbama, siūlo, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo to, kiek turi pinigų – kiek uždirba ar kiek yra sukaupę, gautų po kažkokią sumą papildomai. Ir didžiausias Lietuvos turčius, ir didžiausias varguolis gautų, tarkim, po 100 eurų. Mano galva, tai fundamentaliai neteisinga ir praktiškai neįgyvendinama.

Lietuvoje yra svarbesnių dalykų, kuriems galėtume panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus. Tam, kad šis eksperimentas veiktų, reikia turėti gana didelį skaičių žmonių, gana ilgai vykdyti eksperimentą ir jo metu turėti pinigų, kurie tiems žmonėms būtų dalijami. Kadangi tuos pinigus suneša mokesčių mokėtojai, labai abejoju, ar jie norėtų, kad jų pinigai būtų naudojami būtent tokiems žaidimams, o ne, pavyzdžiui, kelių taisymui ar mokytojų atlyginimams.