Perspektyviausiam startuoliui papildė kišenę
Bir­že­lio 21 die­ną Lie­tu­vos vers­lo an­ge­lų tink­lo („Lit­BAN“) at­sto­vai kar­tu su ri­zi­kos ka­pi­ta­lo Koin­ves­ti­ci­niu fon­du ir VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ star­tuo­lių eko­sis­te­mos ska­ti­ni­mo ko­man­da „Star­tup Lit­hua­nia“ pa­skel­bė at­rink­tą pir­mo­sios 100 tūkst. eu­rų in­ves­ti­ci­jos ga­vė­ją. Nu­ga­lė­to­ju ta­po star­tuo­lis „O­xi­pit“, ku­rian­tis dirb­ti­nį in­te­lek­tą, ku­ris pa­gal nuo­trau­kas ga­li at­pa­žin­ti vė­žį ir ki­tas pa­to­lo­gi­jas.

Kartu su „Oxipit“ galimybę gauti pirmą kartą skiriamą jungtinę Koinvesticinio fondo ir prieš keletą mėnesių įsikūrusio „LitBAN“ tinklo investiciją turėjo daugiau nei 50 startuolių, geriausiai pasirodžiusių prieš mėnesį vykusio renginio „Startup Fair. Growth 2018“ konkurse „Pitch Battle“.

Valstybei svarbu atkreipti dėmesį, kad tie žmonės, kurie šiandien investuoja į startuolius, užuot investavę į nekilnojamąjį turtą ar kitas pasyvias priemones, yra ekonomikos augimo variklis.

Vienas iš „LitBAN“ įkūrėjų Gytenis Galkis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad 25 Lietuvos verslo angelų tinklo nariai susibūrė į tris grupes vertinti renginyje dalyvavusių startuolių, iš kurių atrinko tris perspektyviausius. Finalą pasiekė du startuoliai.

Pusė investicijos sumos buvo surinkta per „LitBAN“ organizuotus mokymus verslo angelams, o kitą pusę padengė viešojo rizikos kapitalo Koinvesticinis fondas.

„Buvo labai smagu ir labai netikėta, kad išrinko į finalą, o finale pavyko laimėti pirmą vietą. Labai patiko bendradarbiauti su „LitBAN“ atstovais, jautėme jų entuziazmą ir tai mus dar labiau motyvavo. Nors mūsų projekto specifika reikalauja šiek tiek didesnių lėšų, manome, kad pavyks puikiai suburti visus reikiamus žmones ir įveikti iššūkius“, – sakė Gediminas Pekšys, startuolio „Oxipit“ įkūrėjas.

Antroje vietoje pagal „LitBAN“ ir Koinvesticinio fondo pasirinkimą liko platforma „True Insight Lab“, optimizuojanti reklamą pagal tai, kur krypsta vartotojų dėmesys naršant internete. Kitais prizais apdovanoti startuoliai: „F-brush“– prietaiso, padedančio geriau pasirūpinti burnos higiena, kūrėjai, „Pradinukams.lt“ – inovacinė skaitmeninė pradinių klasių ugdymo platforma, „Pocklet“ – išmokų administravimo programa, skirta vaikų asmeninių finansų valdymo įgūdžiams ugdyti, „A-newhorizon“ – 3D vizualizavimo įrankis, skaitmeninantis gamybos sektoriaus procesus, „ViLim Ball“ – įrenginys, skirtas kovoti su rankų drebėjimu, ir „Real Easy“ – nekilnojamojo turto žetonus kuriančios komandos. Prizus šiems startuoliams įsteigė advokatų kontora „Trinity“, „Google“ bei Europos verslo verslui (B2B) akseleratorius „Startup Wise Guys“.

G. Galkio teigimu, vertinant startuolių perspektyvas vadovaujamasi daugeliu kriterijų, tačiau vienas esminių yra komandos stiprumas ir tikėjimas savo plano įgyvendinimu bei kompetencijų pranašumu. Ieškant vieningo sprendimo paprastai kyla daug klausimų: ar komandai netrūksta kokio nors specialisto, ar ji turi gerą verslo planą ir yra kompetentinga, ar įmonės vertė yra tinkamai nustatyta ir kiek akcijų verslo angelai galės gauti, su kokiomis sąlygomis startuolis sutiks ir pan.

Paprastai startuolio potencialas vertinamas globaliu mastu – tai, kas vyksta pasaulyje, neretai padeda įvertinti, ar startuolis kuria šį tą ypatingo. „Kartais prisibijoma, kad rinkoje yra didelė konkurencija ar kad konkurentai yra labiau pažengę. Kita vertus, jei pasaulyje nėra nieko panašaus, galbūt rinkai to ir nereikia“, – svarstė G. Galkis.

Koinvesticinio fondo vadovė Daiva Gerulytė džiaugėsi, kad startuoliai turėjo puikią progą sužinoti, jog Lietuvoje atsirado dar viena finansavimo galimybė – tikriausiai svarbiausia ankstyvosios stadijos startuoliams. „Verslo angelai gali investuoti anksčiau nei dauguma fondų, nes jie tai daro asmeninėmis lėšomis. Taip gali atsirasti net ir papildoma motyvacija startuoliams kurtis. Tas segmentas, kuris galbūt bijo pradėti realizuoti savo verslo idėją dėl finansinių nuogąstavimų, dabar turės realias galimybes gauti investicijas, nors ir palyginti mažesnėmis sumomis, bet tai motyvuos startuolius pradėti“, – sakė ji.

G. Galkis „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad startuoliai Lietuvos ekonomikai svarbūs dėl sumokamų mokesčių, šalies garsinimo, naujų darbo vietų sukūrimo, talentų pritraukimo į Lietuvą ir galbūt šalyje liekančios intelektinės nuosavybės. „Yra labai daug kitų aspektų, kurie sėkmės atveju pasitvirtina. Bet mes žinome, kad tik vienas iš dešimties ar net vienas iš šimto startuolių būna tas ypatingas, kuris pateisina visus lūkesčius, – kalbėjo jis. – Valstybei svarbu atkreipti dėmesį, kad tie žmonės, kurie šiandien investuoja į startuolius, užuot investavę į nekilnojamąjį turtą ar kitas pasyvias priemones, yra ekonomikos augimo variklis.

Jie investuoja savo laiką, pinigus, žinias į darbą su startuoliais, kurie daugiausia išleidžia darbuotojams – kompetentingiems specialistams. Taigi, visų pirma, talentai neišvyksta iš Lietuvos, antra, nuo, tarkime, 100 tūkst. eurų investicijos 80 tūkst. eurų tenka darbuotojų algoms, vadinasi, apie 40 tūkst. eurų papildo valstybės biudžetą. Todėl valstybei žmonių pasirinkimas investuoti į rizikingiausią investicijų klasę turi daug didesnį potencialą atsipirkti net ir per trumpą laikotarpį.“