Pernai lietuviškų prekių eksportas didžiausias per 5 metus
2017 m. pa­si­žy­mė­jo ypač ge­ro­mis ten­den­ci­jo­mis pa­sau­lio eko­no­mi­ko­je ir pa­grin­di­nė­se Lie­tu­vos eks­por­to rin­ko­se: per­nai au­go di­džiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lių eko­no­mi­kos, at­si­ga­vo Ru­si­jos im­por­tas, au­go eks­por­tuo­ja­mų pre­kių kai­nos. Vi­sa tai pa­ska­ti­no Lie­tu­vos įmo­nių par­da­vi­mus eks­por­to rin­ko­se.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. bendras prekių eksportas per metus augo 16,9 proc. – sparčiausiai nuo 2012 m. Lietuviškos kilmės prekių eksportas (be energetinių produktų) padidėjo 12,8 proc., tai buvo šiek tiek daugiau nei prognozavo „Versli Lietuva“ analitikai.

Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertę didino ir pakilusios eksportuojamų prekių kainos, ir išaugę kiekiai. Per metus labiausiai augo energetinių produktų, tabako ir maisto produktų kainos. Inžinerijos pramonės gaminių, išskyrus metalų, kainos šiek tiek mažėjo. „Kainų įtaka buvo svarbesnė 2017 m. pirmame ketvirtyje, tuomet sparčiausiai per metus augo naftos produktų kainos (2016 m. pradžioje naftos kainos buvo žemiausiame lygyje), o vėlesniais metų ketvirčiais svarbesnis veiksnys buvo eksporto apimčių augimas“, – sako Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Pagal ūkio šakas, didžiausią įtaką Lietuvoje pagamintų prekių (be energetinių produktų) eksporto augimui darė inžinerinės pramonės sektorius, maisto ir gėrimų pramonė bei baldų ir medienos sektoriai. Šiems sektoriams teko beveik 70 proc. viso lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto augimo.

2017 m. pagrindinėmis įmonių eksporto plėtros kryptimis buvo esamos užsienio rinkos. Inžinerijos pramonė didino eksportą į Švedijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos bei Nyderlandų rinkas. Labiausiai augo transporto priemonių uždegimo sistemų laidų, puspriekabių ir gaminių iš plastikų eksportas.

Maisto bei gėrimų pramonės įmonės daugiau eksportavo į Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Latvijos bei Belgijos rinkas. Labiausiai augo pieno produktų, žuvies bei malybos (glitimo, salyklo, dribsnių) produkcijos eksportas, o labiausiai mažėjo gėrimų eksporto vertė.

Baldų ir medienos gaminių eksporto plėtra buvo nukreipta į Švedijos, JAV, Latvijos, Danijos bei Prancūzijos rinkas. Labiausiai augo baldų, apdorotos žaliavinės medienos bei medinės taros ir padėklų eksportas.

Pagrindinėms Lietuvos eksporto partnerėms – ES ir Rusijai – taip pat prognozuojama palanki ekonomikos raida. ES rinka turėtų augti 2,1 –2,3 proc., o Rusijai prognozuojamas 1,6–2 proc. ekonomikos augimas. Į ES eksportuojama daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje pagamintų ir eksportui skirtų prekių, o Rusija yra didžiausia rinka reeksportu užsiimančioms Lietuvos įmonėms.