Perdirbėjams nerimą kelia nederami raginimai ūkininkams manipuliuoti sausra
Grū­dų per­dir­bė­jams ne­ri­mą ke­lia ne­de­ra­mi ra­gi­ni­mai ūki­nin­kams ma­ni­pu­liuo­ti saus­ra, pa­žeis­ti su­si­ta­ri­mus ir me­luo­ti dėl der­liaus.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos nariams nerimą kelia, jog valstybės lygiu paskelbus ekstremalią situaciją dėl sausros grūdų sektoriuje, žemdirbiai skatinami spekuliuoti situacija ir nevykdyti sudarytų sutarčių su grūdų supirkėjais, rašoma pranešime spaudai. Pasak asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, ugnį pakurstė Žemės ūkio ministro vieši pasisakymai, jog „bet kas Lietuvoje netekęs derliaus galėtų išvengti sankcijų iš Europos Komisijos ir iš Žemės ūkio ministerijos institucijų dėl neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su Europos Sąjungos paramos išmokėjimu, ir kad kiekvienas ūkininkas galėtų apeliuoti į force majeure aplinkybes prieš savo produkcijos supirkėjus tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse“.

„Mums suprantamas ministro noras padėti žemdirbiams, juos atleidžiant nuo dalies įsipareigojimų prieš Europos Komisiją ar Žemės ūkio ministerijos institucijas, tačiau nevykdyti sutarčių – griežtai nerekomenduojame“, – sako D. Ruščiauskienė.

Pasak jos, šiemet rinkoje ženkliai padidėjusios grūdų supirkimo kainos paskatino neskaidrius procesus. Dalis grūdų augintojų arba neva staiga neteko derliaus, arba atvirai sako, kad nevykdys sutarčių dėl rinkoje apie 30 – 40 eurų pakilusių kainų už grūdų toną ir ieško ne visada skaidrių galimybių juos parduoti brangiau.

Asociacijos direktorės D. Ruščiauskienės teigimu, nors Žemės ūkio ministerija papildomai paviešino informaciją, kad sausros, kaip ekstremalios situacijos paskelbimas neatleidžia nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis, tačiau esant tokiam kainų pakilimui, grūdų augintojai ir toliau savaip traktuoja ministerijos atstovų atitinkamus pasisakymus.

„Grūdų pirkėjai informuoja, kad nesiruošia pralobti iš grūdų augintojų netekčių. Patys yra pardavę grūdus pagal išankstines sutartis analogiškai 30 – 40 eurų žemesnėmis kainomis tiek eksportui, tiek vietos gamintojams. Nupirkę grūdus iš augintojų, nepriklausomai nuo to, koks užderėjo derlius, jie savo įsipareigojimus prieš pirkėjus vykdys. Todėl kreipiasi į grūdų pardavėjus ir ragina kiekvienu atveju, iškilus sunkumams, kreiptis į grūdų pirkėjus ir kartu įvertinti bei spręsti situaciją, kaip įsipareigojimai pagal sutartį būtų vykdomi. Nėra pagrindo nutraukti ar atsisakyti galiojančių sutarčių „, – paaiškina D. Ruščiauskienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog žemdirbiams visada rekomenduojama vertinti rizikas, o pasėlių draudimas viena iš prekių apsaugos galimybių, kai dėl nepalankių gamtos sąlygų nenukuliama planuoto derliaus kiekio, padėtų grūdų augintojams geriau jas valdyti.

Grūdų auginimas – taip pat verslas, o versle svarbus bendradarbiavimas, patikimumas bei sutarčių vykdymas. Žinoma, matydami situaciją, kada grūdų supirkėjams atsukama nugara, nepavykus geranoriškai sutarti, neatmetamos galimybės kreiptis į teismą. Labai tikimės, kad šalyje ims vyrauti vakarietiška žemės ūkio srities verslo praktika, kada visiems suprantama, kad įvairūs meteorologiniai reiškiniai gali koreguoti žemės ūkio derlių, o sudarydami išankstines grūdų pardavimo sutartis augintojai numato įvairias aplinkybes ir prisiima visas rizikas“, – sako Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė.