Per „Baltijos“ pinigų plovyklą bankininkai išplovė virš 11 milijardų eurų
Ti­kė­ti­na, kad per Es­ti­jo­je vei­kian­čius ban­kus ga­li bū­ti „prap­lau­tos“ kur kas di­des­nės pi­ni­gų su­mos, nei ma­ny­ta iš pra­džių, ra­šo „Bloom­berg“.

Šiuo metu Estijos teisėsaugininkai skaičiuoja, kad nuo 2011 iki 2016 metų valstybės bankininkai buvo įsitraukę į įtartinus pinigų ir vertybinių popierių mainus, didžiąja dalimi iš Rusijos, kurių metu per bankus perkeliavo apie 11 milijardų eurų.

Pinigai buvo plaunami vykdant keturias atskiras schemas, naudojantis ne vietinių gyventojų sąskaitomis, rusiškomis akcijomis ir obligacijomis, vertomis daugiau, nei 7,3 milijardų eurų, teigė Estijos policijos finansinės žvalgybos padalinio vadas Maris Reimandas. Anot jo – šiose schemose svarbų vaidmenį sužaidė Jungtinėse Valstijose esančių kompanijų sąskaitos.

Ilgai neteisėtu Rusijos pinigų kanalu į Europos Sąjungą buvusį Baltijos regioną pastaraisiais metais nužymėjo skandalų lavina. Šiemet jau du bankai buvo uždaryti dėl pinigų plovimo, o Danijos finansinės priežiūros tarnyba papeikė „Danske“ banką dėl pažeidimų Estijos padalinyje. Norėdamos atstatyti reputaciją Latvija ir Estija ketina imtis priemonių – konfiskuoti turtą bei drausti „priedangos“ kompanijų veiklą.

Maris Reimandas sakė, kad šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, kurių reikėtų norint imtis teisminio bylinėjimosi. Penktadienį paviešintoje kasmetinėje Finansinės žvalgybos padalinio ataskaitoje tvirtinama, kad gyvybiškai svarbu įgyvendinti planą, kuriuo abejotinais būdais įgautą turtą būtų galima konfiskuoti, jei jo kilmės teisiškai neįmanoma įrodyti.

„Abejotina prigimtis“

„Pagrindinė Su tokiais pavedimais iš Rytų ir apskritai didelėmis tarptautinėmis apgavystėmis susijusi problema yra ta, kad praktiškai neįmanoma išsiaiškinti su kokiais nusikaltimais ta neaiškios kilmės nuosavybė yra susijusi,“ – sakė Maris Reimandas.

Apie tris iš keturių apgavysčių jau buvo pranešta anksčiau. Dviem atvejais į Estijos bankus rusiškas turtas keliavo per Moldovą, pagarsėjusią kaip Rusijos pinigų plovykla. Pasak Estijos Finansinės žvalgybos padalinio per Estijos bankus perėjo apie 1,7 milijardus eurų iš daugmaž 40 milijardų.

Trečioje apgavystėje, kurioje veikė Azerbaidžano pinigų plovykla, kompanijos ir valstybės institucijos į vietiniams gyventojams nepriklausančias korporacines sąskaitas Estijos bankuose pervedė daugiau nei 3 milijardus eurų . „Danske“ bankas situaciją komentuoti atsisakė, laukdamas Estijos padalinyje dar vykstančio tyrimo rezultatų.

Sumažintos rizikos

Ketvirta apgavystė veikė per akcijų ir obligacijų pavedimus į Estijos gyventojams nepriklausiančias Rusijos kompanijų sąskaitas. Tos akcijos buvo parduotos per vietinę finansinę sistemą, o įplaukos perduotos negyvenantiems Estijoje, prieš nusiučiant į „dešimtis šalių ir tūkstančius kompanijų, mainais į skirtingas prekes ir paslaugas,“ – sakė Reimandas.

Maris Reimandas sakė, kad veiksmai, kurių pastaraisiais metais ėmėsi Estijos finansinės priežiūros institucijos, „virtualiai“ pašalino panašių machinacijų riziką.

„Norėdamos sumažinti rizikas, kurios pasitvirtino šių keturių apgavysčių atveju, finansinės priežiūros institucijos adekvačiai sureagavo, ir daugumą šių rizikų iš apyvartos tiesiog pašalino“, – teigė Maris Reimandas. Taip pat jis teigė, kad į machinacijas buvo įtrauktas daugiau nei vienas Estijoje veikiantis bankas.

2015 metais Estijos finansinė priežiūra papeikė vietinį „Danske“ padalinį dėl „įspūdingo“ pinigų plovimo, atrasto patikrinimų metais prieš tai metu. Ji galvoja atlikti dar vieną „Danske“ tyrimą, nusprendę, kad bankas galėjo klaidinti valdžią, nepateikdamas informacijos apie klientą, Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusbrolį Igorį Putiną, bei kitus žmones, turinčius glaudžius ryšius su Rusijos saugumo tarnybomis.