Pensijų kaupėjams teks eiti į teismus
Vers­las kri­ti­kuo­ja nu­ma­ty­tą pen­si­jų kau­pi­mo re­for­mą, kai Vy­riau­sy­bė siū­lo nu­trauk­ti „Sod­ros“ įmo­kas į an­tro­sios pa­ko­pos pen­si­jų fon­dus, o juo­se no­rin­tis kaup­ti gy­ven­to­jas tu­rė­tų mo­kė­ti 4 proc. at­ly­gi­ni­mo ir vals­ty­bė to­liau pri­si­dė­tų 2 proc. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. Da­bar an­tro­sios pa­ko­pos fon­dų da­ly­viai kau­pė pa­gal sche­mą 2+2+2.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigiamai vertina dalį Vyriausybės parengtų mokesčių reformos pasiūlymų ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių, tačiau siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą iš esmės bei kritikuoja būsimą pensijų kaupimo reformą. Kaip teigia LVK ekspertai, jeigu valstybė vis dėlto nuspręs pertvarkyti dalyvavimo pensijų sistemoje formulę, jie siūlys numatyti 3 proc. valstybės paskatos dydį pagal formulę 4+3, be to, sudaryti galimybes iki 50 metų pailginti į kaupimą įtraukiamų asmenų amžių.

Įgyvendinus pasiūlymus, pensijų fondų dalyviai, šiuo metu kaupiantys pagal minėtą 2+2+2 modelį, o nuo 2020 metų – pagal jau patvirtintą modelį 3,5+2+2, galėtų kreiptis į teismą dėl prarandamų santaupų.

Nukentės pensijų kaupėjai

LVK priklausančios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis teigė, kad reformos siūlymai neturi nei ekonominio, nei teisinio pagrindimo. Jo teigimu, pensijų sistemos pertvarka gali susilpninti antrąją pensijų kaupimo pakopą ir sumažinti gyventojų motyvaciją kaupti joje lėšas senatvei.

„Didžiajai daliai kaupiančių žmonių situacija gali ir pablogėti(...). Nereikia keisti visos sistemos, reikia pakeisti jos dalį. Prieš ketverius metus ji pakeista, dabar vėl bandoma keisti“, – sakė T. Gudaitis. Jo teigimu, valstybės pažadai teikti subsidijas dirbantiesiems neapibrėžti, be to – nenaudingi kaupiantiems asmenims, nes vien pakeitus kaupimo formulę vidutiniškai vienas asmuo prarastų apie 5–9 tūkst. eurų santaupų.

LVK teigimu, reforma gali pažeisti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl finansų krizės metu sumažintų pensijų kaupimo įmokų kompensavimo. Įgyvendinus pasiūlymus, pensijų fondų dalyviai, šiuo metu kaupiantys pagal minėtą 2+2+2 modelį, o nuo 2020 metų – pagal jau patvirtintą modelį 3,5+2+2, galėtų kreiptis į teismą dėl prarandamų santaupų.

LVK Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigė, kad LVK palaiko ketinimus išplėsti neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymą, tai esą skatins vidurinės klasės stiprėjimą. Teigiamai jis įvertino ir „Sodros“ įmokų „lubų“ įvedimą, nes tai, pasak M. Dubnikovo, skatins darbo vietų steigimą aukštos kvalifikacijos specialistams.

Pritrūko laiko diskusijai

LIPFA prezidento Šarūno Ruzgio teigimu, planuojamos pensijų kaupimo reformos gairės buvo viešai pristatytos balandžio viduryje, o gegužės 4 dieną buvo pateikti įstatymų projektai, kuriems pastabas galima pateikti tik iki gegužės 10 dienos. Pasak jo, siūlomi pakeitimai taip pat gali prieštarauti 2013 metų Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriuo valstybė įpareigota savo pasirinktu būdu kompensuoti per krizę sumažintas įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Siekiant įgyvendinti šį sprendimą buvo numatyta nuo 2020 metų „Sodros“ pervedimus į pensijų fondus padidinti nuo 2 iki 3,5 proc., tačiau dabar siūloma „Sodros“ pervedamų įmokų visiškai atsisakyti. „Šiuo atveju tarsi yra nubraukiamas 2013 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir, matyt, galime tikėtis naujų ginčų teisme“, – teigė Š. Ruzgys.

Pasak T. Gudaičio, šiuo metu per krizę sumažintos valstybės įmokos į pensijų fondus vis dar nėra atkurtos, tai pavyktų padaryti tik 2020 metais, jei „Sodros“ pervedimai būtų padidinti iki 3,5 procento. Anot jo, skaičiuojama, kad vien pakeitus kaupimo formulę gyventojų praradimai kiekvienam asmeniškai gali siekti 5–9 tūkst. eurų.

Be to, Š. Ruzgio teigimu, 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės skatinamoji įmoka yra per maža, siekiant paskatinti gyventojus dalyvauti pensijų kaupime.

LIPFA taip pat kritikuoja Vyriausybės ketinimus per pusę sumažinti antrosios pakopos pensijų fondų atskaitymus nuo sukaupto turto. Anot Š. Ruzgio, tai gali paskatinti mažesnių pensijų valdymo bendrovių pasitraukimą iš rinkos. „Tai natūraliai veda prie pasiūlos susitraukimo ir konkurencijos mažėjimo. Mes tai vadiname oligopolija, nes jau dabar rinkoje turime tik penkias įmones iš buvusių keturiolikos. Esant tokiai situacijai, kelios mažosios įmonės su akcininkais jau pradėjo diskusijas, ar šioje rinkoje vis dar verta likti, nes yra per daug rizikos tiek verslo saugumui, tiek stabilumui, tiek tolesnėms investicijoms“, – aiškino Š. Ruzgys.

LIPFA siūlo iki 50 metų padidinti amžiaus ribą, kada dirbantieji būtų įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, taip pat atsisakyti nuostatos, kad įtraukimas būtų vykdomas tik tris kartus. Pasak Š. Ruzgio, asociacija pritaria gyvenimo ciklo fondams, tačiau jų įvedimą siūlo atidėti dvejiems metams, nes per pusmetį pasirengti tokios permainoms būtų itin sudėtinga.

Papildomai 20 eurų – skurdžiausiems

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad diskutuojant dėl pensijų reformos pokyčių jis mato sutarimą gerinti mažiausias pajamas gaunančių senjorų padėtį.

„Kalbama apie papildomą priemoką tiems, kurie yra pensijoje šiuo metu, tačiau jų pensijos labai mažos, vidurkis apie 160 (eurų – BNS). Tai yra tiems, kurie turi nuo 15 iki 30 metų stažą, tai jiems pridėti papildomai (...) Tai apima apie 62 tūkst. asmenų, vidutiniškai tai būtų po 20 eurų papildomai. Jiems antrą kartą augs pensijos, kai bus indeksuojama kitų metų sausio mėnesį. Tai reiškia, kad būtų dvigubas toks didinimas būtent šitai grupei“, – Žinių radijui sakė L. Kukuraitis.

Pasak jo, dėl kitų pensijų reformos siūlymų yra daugiau diskusijų. L. Kukuraičio teigimu, vykdant pensijų kaupimo reformą, bus siekiama, kad „Sodros“ pensija nemažėtų. „Pagal dabar galiojančią sistemą, ko daugelis kaupiančiųjų nežino, o sužinos tik išėję į pensiją, tos įmokos, kurios pervedamos iš „Sodros“ į privačius fondus, jiems atitinkamai mažina „Sodros“ pensiją“, – argumentavo L. Kukuraitis.