Pensijų kaupėjai praras tūkstančius eurų
Pen­si­jų fon­dų val­dy­to­jai skai­čiuo­ja, kad esant da­bar­ti­nėms eko­no­mi­kos ten­den­ci­joms ir iš es­mės ne­si­kei­čiant de­mog­ra­fi­nei pa­dė­čiai dėl siū­lo­mos pen­si­jų kau­pi­mo re­for­mos an­tro­sios pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų da­ly­vių sąs­kai­tos kau­pi­mo lai­ko­tar­pio pa­bai­go­je bū­tų 7–8 tūkst. eu­rų ma­žes­nės, ne­gu bū­tų ga­li­ma ti­kė­tis ne­kei­čiant da­bar­ti­nės kau­pi­mo sis­te­mos.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) preliminariai įvertino Vyriausybės siūlomos pensijų reformos įtaką pensijų kaupėjams ir teigia, kad planuojami pokyčiai jiems reiškia tūkstantinius praradimus ir apie 2 mlrd. eurų netektis pensijų fondų turtui.

LIPFA pasigenda vertinimo, ar planuojami pokyčiai neprieštaraus Konstitucinio Teismo sprendimams, pagal kuriuos reikia atkurti ankstesnių valdžios sprendimų nulemtas antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių netektis. Skaičiuojama, kad jei bus ignoruojami antrojoje pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėti lūkesčiai bei pakeista kaupimo formulė, kiekvienas kaupėjas, sistemoje dalyvaujantis nuo 2004 metų, gaunantis vidutinį darbo užmokestį ir prisidedantis savomis lėšomis, praras apie 5 tūkst. eurų. Tiek lėšų prarastų kaupėjas, sulaukęs pensinio amžiaus. Šiuo atveju – per likusius 27 kaupimo metus. Toks asmuo jau dalyvauja sistemoje 14 metų ir yra sukaupęs 5 tūkst. eurų.

Į darbo rinką šiais metais atėjusio 23 metų žmogaus, gaunančio vidutinio dydžio pajamas ir pensijai pradėjusio kaupti dabar galiojančiomis sąlygomis, jas pakeitus, santaupos per 42 metus sulaukus pensijos bus 8–9 tūkst. eurų mažesnės, negu jis galėtų tikėtis sistemos nekeičiant.

Laimėtojų nebus

Bendros visų būsimųjų pensininkų asmeninės santaupos per artimiausius 30 metų dėl planuojamos reformos užprogramuotų praradimų gali sumažėti apie 2 mlrd. eurų. Tai, anot LIPFA pranešimo, ateityje gali tapti nemenka problema ir pensijų fondų valdytojams, ir valstybės biudžetui.

„Siūlomos pensijų reformos nuostatas vertinome remdamiesi prielaida, kad šiuo metu žmogus kaupia pagal formulę 2+2+2, bet nuo 2020 metų pervedimai kaupimui iš mokamo „Sodros“ mokesčio padidės iki 3,5 proc., o formulė taps 3,5+2+2. Taip pakeitus kaupimo sąlygas, dirbantis žmogus sukaups mažiau, nors ir prisidėdamas didesne dalimi. Mat į jo asmeninę sąskaitą antrosios pakopos pensijų fonde bus pervedami 6 proc. (4+2), o ne pagal dabartinę kaupimo sistemą numatyti 7,5 proc. lėšų. Be to, kaupėjas bus labiau priklausomas nuo ribotų valstybės biudžeto bei „Sodros“ galimybių, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys ir daro išvadą: – Tai nėra socialinė sutartis, kaip bandoma pristatyti visuomenei, tai – dūmų uždanga.“

Asociacija pažymi, kad Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Lietuvos bankas, kiti makroekonomikos tyrėjai ir analitikai prognozuoja, kad visuomenei senėjant mažės dirbančių žmonių, o jų išlaikomų pensininkų daugės. Vertinant demografinius iššūkius ir remiantis Eurostato pateikiamomis demografinėmis prognozėmis, numatoma, kad per 10 metų dirbančių žmonių Lietuvoje sumažės nuo 1,35 mln. iki 1,06 mln., o pensinio amžiaus pagausės nuo 0,55 iki 0,62 milijono. Po 20 metų dirbančių žmonių gali likti 0,88 mln., o pensininkų – 0,67 milijono. Jei visos kitos sąlygos liktų tos pačios, vien dėl demografijos po 10 metų pensijos dabartiniais pinigais mažės 30 proc., o po 20 metų – perpus.

Po 20 metų dirbančių žmonių gali likti 0,88 mln., o pensininkų – 0,67 milijono.

„Sodrai“ reikės paramos

LIPFA skaičiuoja, kad norint išlaikyti bent dabartinį, nors ir žemą, algų bei pensijų santykį „Sodros“ pajamas per dešimtmetį tektų padidinti 43 proc., o per 20 metų – beveik dvigubai. 2017 metais „Sodros“ pajamos siekė 3,7 mlrd. eurų, išlaidos buvo 32 mln. eurų mažesnės ir džiūgauta, kad tai buvo istoriškai pirmi metai, kai pajamos viršijo išlaidas. Tačiau šį sausį Finansų ministerija pranešė, kad į valstybės iždą buvo perkelta 3,7 mlrd. eurų „Sodros“ skolų. Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitas irgi būtų dengiamas skolintomis lėšomis. Atsižvelgiant į minėtas prognozes, po 10 metų „Sodrai“ kasmet teks skolintis vidutiniškai po 1,6 mlrd. eurų, o po 20 metų – po 3,2 mlrd. eurų, todėl ir svajoti apie palyginti netolimoje ateityje augsiančias pensijų išmokas, kai vis mažiau dirbančių žmonių turės uždirbti pensijas augančiai senjorų armijai, lieka vis mažiau pagrindo.

„Antroji pensijų pakopa skirta tam, kad žmonės savo pensijai sutaupytų kuo daugiau, o „Sodrai“ tenkanti našta laipsniškai mažėtų. Atrodo, kad siūlant pensijų reformą šios sistemos pamatus ketinama ne sustiprinti, o išjudinti. Pensijų reformos nuostatos neapima ir neatliepia būsimų valstybės finansinių galimybių. Be to, vienpusiškas dirbančių žmonių teisėtų lūkesčių ignoravimas ne tik mažina pasitikėjimą teisine valstybe, bet ir kiekvienam kaupiančiajam lemia konkrečius finansinius praradimus“, – teigia Š. Ruzgys.

LIPFA atkreipia dėmesį, kad, naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva kartu su Kipru ir Latvija patenka tarp valstybių, kurių namų ūkiai sutaupo mažiausiai Europoje. „Kai namų ūkių pajamos nėra didelės ir panaudojamos būtiniesiems poreikiams, sutaupyti sunku. Naujosios pensijų reformos nuostatose tokios darbingų žmonių nedžiuginančios galimybės niekaip neatsispindi, o jų interesai nėra apginti. Tai verčia abejoti reformos visapusiškumu“, – sako LIPFA prezidentas.