Pensijų fonduose kaupiančių gyventojų „Sodros“ pensija bus mažesnė ir po reformos
As­me­nų, ku­rie nuo 2004 me­tų pa­pil­do­mai kau­pia II pa­ko­pos pen­si­jų fon­duo­se, vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­ja ir po re­for­mos ma­žės ta da­li­mi, kiek lė­šų per šiuos me­tus į kau­pi­mo fon­dus per­ve­dė „Sod­ra“.

Valstybinio socialinio draudimo mokama pensija mažės nepriklausomai nuo to, ar asmuo prie papildomo kaupimo prisidėjo savo lėšomis, ar tik „Sodros“ įmokomis.

Prarasta „Sodros“ senatvės pensijų dalis galėtų būti atstatyta tik tuo atveju, jeigu asmuo nutrauktų sutartį su pensijų fondu. Tuo tarpu asmenų, kurie pasirinks naujomis sąlygomis dalyvauti papildomo pensijų kaupimo sistemoje, „Sodros“ pensija vis tiek bus mažesnė už tų, kurie iki šiol pasitikėjo vien „Sodra“ ir papildomai pensijų fonduose nekaupė.

Šiuo metu Lietuvoje papildomai pensijai kaupia apie 1,3 mln. darbuotojų, iš jų beveik pusė prie kaupimo prisideda savo lėšomis.

Laukia reikšmingi pokyčiai

Nuo 2019 metų sausio 1 dienos pensijų kaupimo sistemoje įsigalios naujos sąlygos. Seimo priimtas Pensijų kaupimo įstatymas įtvirtino automatinį jaunų iki 40 metų asmenų įtraukimą į papildomą pensijų kaupimą. Nebent šie asmenys Valstybinio socialinio draudimo (VSD) fondo valdybai pateiktų pranešimą apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime.

Nuo 2019 metų sausio 1 dienos automatiškai tapę papildomo pensijų kaupimo dalyviais asmenys iki 40 metų turės galimybę iki 2019 metų birželio 30 dienos pasirinkti: nutraukti dalyvavimą (tuomet sukauptos lėšos bus pervestos į „Sodrą“), stabdyti dalyvavimą (naujos įmokos nebus pervedamos, tačiau sukaupta suma liks pensijų fonde), toliau dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje (tačiau tik prisidedant savomis lėšomis).

Taip pat visi asmenys (jaunesni ir vyresni nei 40 metų), kurie pageidaus stabdyti ar nutraukti pensijų kaupimą, turės iki 2019 metų birželio 30 dienos pateikti atitinkamą prašymą pensijų kaupimo bendrovei, jei asmuo nebuvo dalyviu, – atsisakymą. Dalyviai, kurie moka visą įmoką (jau dabar prisideda prie kaupimo savo lėšomis), nuo 2019 metų, jei pageidaus, galės kaupimui skirti papildomai, įmokos dydis nebus ribojamas.

„Prarastos“ dalies neperskaičiuos

Viešojoje erdvėje pasirodantys politikų pensijų reformos iniciatorių pareiškimai gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad po reformos dėl įmokų į pensijų fondus 2004 metų prarasta „Sodros“ pensijos dalis nebemažės. Net Lietuvos bankas neseniai paskelbtoje paskelbtoje Lietuvoje veikiančių pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklos per 2018 metų pirmąjį pusmetį apžvalgoje teigia: „Priimti pensijų sistemos pakeitimai lemia, kad asmens privatus kaupimas pensijai nemažins „Sodros“ mokamos pensijos.“

Iš tikrųjų tai tik dalinė tiesa, nes „Sodros“ mokamos pensijos dalis vis tiek sumažės tiems asmenims, kurie ir toliau kaups pensijų fonduose. To neslepia ir pati „Sodra“.

Tarkime, 2014–2018 metais Lietuvos Respublikos pilietis kaupė pensijai pagal formulę 2+2+2, tai yra prie pensijos kaupimo prisidėjo 2 proc. atlyginimo. Dalį įmokų į pensijų fondus už tokį asmenį pervedė „Sodra“ ir valstybė.

„Pensijos dydis priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Kadangi minimu atveju (2+2+2) į „Sodrą“ buvo pervedama 2 proc. mažiau įmokų, nes tos lėšos buvo pervedamos į pensijų kaupimo fondus, todėl sumokėjus „Sodrai“ mažiau pensijų socialinio draudimo įmokų, per šį laikotarpį įgyta mažiau teisių į pensiją. Jeigu žmogus toliau kaups, tai perskaičiuota nebus“, – „Lietuvos žinioms“ paaiškino Saulius Jarmalis, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas.

Pasak jo, nuo 2019 metų pasikeitus pensijų kaupimo tvarkai į pensijų fondus dalis „Sodros“ įmokų nebebus pervedama. O tai reiškia, nuo šiol, nepriklausomai nuo to, kaupia žmogus, ar ne, jo „Sodros“ senatvės pensijai tai nebeturės įtakos.

„Gyventojai į pensijų fondus mokės tik 1,8 proc. arba 3 proc. nuo savo atlyginimo ir dar atitinkamai 0,3 proc. arba 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje pridės valstybė kaip paskatą. „Sodros“ įmokų dalis į pensijų fondus nebebus pervedama ir dėl to nebemažės kaupiančiųjų 2 pakopos fonduose senatvės pensija“, – dėstė S. Jarmalis.

Dabar kaupiantiems pensijų fonduose nuo kitų metų bus sudaryta galimybė sustabdyti arba nutraukti kaupimą.

„Sustabdžius kaupimą, pinigai lieka pensijų fonde, tik daugiau įmokų nepervedama, o sulaukus senatvės pensijos amžiaus, priklausomai nuo sukauptos sumos, mokama vienkartinė ar periodinė išmoka arba perkamas anuitetas. Jeigu žmogus nori nutraukti kaupimą, visos sukauptos lėšos grįžta į „Sodrą“. Jeigu sukaupta suma yra mažesnė ar tokia pati, kaip gyventojo įmokų suma, kurią per visą laikotarpį „Sodra“ pervedė į pensijų fondą, tuomet atkuriamos teisės į „Sodros“ senatvės pensiją, tarsi žmogus niekada nebūtų dalyvavęs pensijų kaupime“, – dėstė S. Jarmalis.

Už sumą, kuri viršija „Sodros“ įmokas į pensijų fondus, gyventojui bus skiriami papildomi pensijos taškai.

Įmokos nuolat svyravo

Pensijų fonduose kaupiama dalis socialinio draudimo įmokų, skirtų senatvės pensijai, nuolat svyravo. 2004 metais ši dalis siekė 2,5 proc., 2005 metais – 3,5 proc., 2006 metais – 4,5 proc., 2007 metais – 5,5 proc., 2009 metais per finansų krizę sumažėjo iki – 2 proc., 2012-aisiais – krito iki 1,5 proc., 2013 metais pakilo iki 2,5 proc. asmens draudžiamųjų pajamų.

2012 metų pabaigoje Seimui priėmus II pakopos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus, atsirado vadinamoji II plius pakopa („2+2+2“), kai nuo 2014 metų į asmeninę pensijos sąskaitą darbuotojai galėjo pervesti 2 proc. bazinę įmoką iš „Sodros“ mokesčių. Šiems asmenims 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio įmoką kaip paramą už dalyvavimą II plius pakopoje, pervesdavo ir valstybė. Nuo 2016 metų ši įmoka padidėjo iki 2 procentų.

Nuo 2019 metų sausio dar apie 200 tūkst. asmenų iki 40 metų amžiaus bus automatiškai įtraukti į papildomo pensijų kaupimo sistemą. Iš jų apie 150 tūkstančių – pirmą kartą, ir apie 40 tūkstančių tų, kurie kaupė anksčiau, bet kaupimą sustabdė 2013 metais, kai trumpam buvo suteikta tokia galimybė.

Įmokų į privačius pensijų fondus dydžiai kaupiantiems tik „Sodros“ įmokomis

Metai„Sodros“ pagrindinė įmoka*
20042,5 proc.
20053,5 proc.
20064,5 proc.
20075,5 proc.
20092 proc.
20121,5 proc.
20132,5 proc.
2014–20182 proc.
2019

*Dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos

Įmokų į privačius pensijų fondus dydžiai prisidedantiems savo lėšomis

Metai„Sodros“ pagrindinė įmokaPapildoma įmoka, mokama asmens lėšomisPapildoma įmoka iš valstybės biudžetoIš viso
20121,5 proc.*1,5 proc.
20132,5 proc.*2,5 proc.
2014–20152 proc.*1 proc.*1 proc.**4 proc.
2016–20182 proc.*2 proc.*2 proc.**6 proc.
20193 proc.*1,5 proc.**4,5 proc.

*Dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos

**Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Lietuvoje


Valstybinio socialinio bei privalomojo draudimo įstatymų pakeitimai

Socialinio draudimo įmokų mokėjimas buvo perkeltas darbuotojui, todėl darbdaviai turės perskaičiuoti darbuotojų atlyginimą popieriuje. Dėl šios priežasties darbuotojų darbo užmokestis popieriuje turėtų būti padidintas 28,9 proc., t. y. nuo, pavyzdžiui, 1000 eurų iki 1289 eurų.

Iki 2019 metų darbuotojas, kuris papildomai kaupia pensijai 2 proc. gaunamo atlygio, nuo darbo užmokesčio popieriuje moka 11 proc. valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo bei pensijų kaupimo įmokas, o darbdavys iš savo lėšų sumoka 31,18 proc. bendras valstybinio socialinio draudimo įmokas ir įmokas į Garantinį fondą.

Nuo 2019 metų darbuotojo socialinio draudimo įmoka nuo perskaičiuoto atlygio popieriuje turėtų siekti 19,5 proc. (į ją jau įskaičiuota ir 6,95 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka) plius 3 proc. papildoma pensijų kaupimo įmoka. Darbdavio įmoka nuo 2019 metų sudarys 1,79 proc., į kurią įskaityta 0,16 proc. dydžio įmoka į Garantinį fondą bei 0,16 proc. dydžio įmoka į ilgalaikio darbo išmokų fondą.

Asmenys iki 40 metų automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Darbuotojų įmokos į pensijų fondus sieks 3 proc. gaunamo atlyginimo, valstybė tokį kaupimą skatins papildomais 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio per metus.