Pavasaris skubina ūkininkų planus
Per­nykš­tis lie­tin­gas ru­duo tiek Lie­tu­vos, tiek vi­sos Eu­ro­pos ūki­nin­kams pri­da­rė ne­ma­žai bė­dų. Šie­met, kaip ir prog­no­za­vo si­nop­ti­kai, pa­va­sa­ris Eu­ro­pą užk­lu­po stai­ga, tad ūki­nin­kai jau da­bar tu­ri nu­spręs­ti, kiek lau­kų ver­ta at­sė­ti va­sa­ro­ju­mi, kiek bars­ty­ti trą­šų, kad bū­tų ge­res­nis der­lius.

Nepaprastai ilga žiema Vokietijoje

Lietuviškomis trąšomis Vokietijoje prekiaujančios bendrovės „Agro Baltic“ direktorius Andrius Zuoza „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad šios valstybės ūkininkų orai nelepino, kaip ir Lietuvos žemdirbių. „Pas mus buvo labai drėgna, ruduo – ypač lietingas. Kai daug lietaus, išsiplauna dirvoje esantis mineralinis azotas, tad jo kiekis dabar sumažėjęs“, – aiškino A. Zuoza.

Praėjusį rudenį mineralinio azoto visos Lietuvos dirvose buvo labai mažai arba mažai.

Kitas netikėtumas – žiema Vokietijoje truko nepaprastai ilgai, dėl to vėlavo žemės ūkio darbai. Tręšimo laikas šioje šalyje, pasak „Agro Baltic“ vadovo, smarkiai sutrumpės. „Visiems ūkininkams beveik vienu metu reikės trąšų. Nežinia, kaip seksis logistika. Tie, kurie sėkmingai išspręs logistikos problemas, sugebės ūkininkams pristatyti trąšų greitai ir laiku, laimės konkurencinę kovą. Tačiau ūkininkai, įsigiję trąšų anksčiau, gali būti ramesni, – pažymėjo jis. – Vokietijoje laukai tręšiami tris kartus – nuo ankstyvo pavasario iki birželio mėnesio, priklausomai nuo auginamų kultūrų. Beveik visi ūkininkai turi trąšų pirmam barstymui, ir jis jau eina į pabaigą. Tačiau dar reikės tręšti antrą ir trečią kartą, todėl šiuo metu prekyba su ūkininkais gerokai suaktyvėjusi.“

Trąšomis aprūpina Šiaurės Vokietiją

Šiaurės Vokietijos ūkininkus lietuviškos trąšos pasiekia per terminalą Liubeke. Anot A. Zuozos, Vokietijoje populiariausios yra kalcio amonio nitrato (KAN) trąšos. Jas daugelį metų gamina tie patys gamintojai. „Vokietijos rinka seniai susiformavusi. Jos poreikis – 600–700 tūkst. tonų skystųjų trąšų ir apie 2 mln. tonų biriųjų trąšų per metus. Šis kiekis nei didėja, nei mažėja“, – sakė „Agro Baltic“ direktorius.

Lietuviškos trąšos, anot A. Zuozos, visada pasižymėjo puikia kokybe. Jos prilygsta geriausiai Vokietijos ar Olandijos produkcijai ir yra gerokai kokybiškesnės negu Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ar Rusijos trąšos. „Be to, turime logistinį pranašumą – produktus galime pateikti labai greitai ir laiku“, – pridūrė A. Zuoza.

Lenkijoje veikiančios įmonės „Liteximp Prostki“ vadovas Vaidotas Dirmontas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad Lenkijos žemės ūkiui šie metai – sudėtingi. „Tokio lietingo rudens ir šalto pavasario šalyje nebuvo dvidešimt metų. Lenkijoje standartiškai tręšiama du kartus. Bet jei ūkininkai matys, jog dalį pasėlių reikia atsėti, gali prireikti ir trijų tręšimų, kad derlius greičiau sunoktų“, – dėstė pašnekovas.

Trąšos į Lenkiją, anot V. Dirmonto, patenka iš Prancūzijos, Anglijos, Gruzijos ir kitų valstybių. Bendrovė „Liteximp“ Lenkijos rinkoje prekiauja „Achemos“ ir kitų gamintojų biriosiomis trąšomis bei kitais produktais, skirtais žemės ūkiui ir pramonei. Trąšos įmonės automobilių transportu išvežiojamos po visą šalį.

„Lietuviškomis trąšomis Lenkijoje prekiaujama apie dvidešimt metų. Jas ūkininkai gerai pažįsta. Trąšų kokybė nenusileidžia konkurentų gaminiams“, – tikino „Liteximp“ vadovas.

Pavasaris vėlavo ir Prancūzijoje

Prancūzijoje lietuviškomis trąšomis prekiaujančios bendrovės „Litfert“ generalinis direktorius Andrius Pikčiūnas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad žiema šioje šalyje užtruko ir buvo lietinga. Dėl šios priežasties azoto likutis dirvožemyje labai menkas. „Tręšimų skaičius galėtų sumažėti dėl ilgesnės žiemos, nes pavasaris keliomis savaitėmis vėluoja. Tačiau yra rekomenduojami trys tręšimai, tad pažangūs ūkininkai žada atkurti azoto praradimą žemėje“, – kalbėjo A. Pikčiūnas.

Įveikti galingus konkurentus iš kitų valstybių, įskaitant Rusiją ar Šiaurės Afriką, „Litfert“ Prancūzijoje padeda geografinis artumas. „Iš Lietuvos į Prancūziją laivas nuplaukia per 4–5 dienas. Be to, mažesni laivai gali patekti į uostus, į kuriuos dideli laivai iš Irano ar kitos valstybės neįplauks. „Litfert“ taip pat turi įdirbį su klientais Prancūzijoje. Mūsų amonio nitrato trąšos čia gerai žinomos ir perkamos jau 20 metų“, – pabrėžė bendrovės „Litfert“ vadovas.

Rinkoje dominuoja skystosios trąšos. Prancūzijos ūkininkai jau seniai įvertino jų efektyvumą. Skystąsias trąšas patogiau gabenti didesniais kiekiais, juolab kad rinkoje atsiranda pigių talpyklų, kuriose ūkininkai jas gali kaupti iš anksto ir saugoti pavasario darbams.

„Skystosios trąšos parduodamos ir gabenamos didesniais kiekiais. Vienas tanklaivis jų gali plukdyti 20–30 tūkst. tonų, o sausakrūvis dažniausiai veža tik 3–8 tūkst. tonų biriųjų trąšų. Rinkoje skystųjų trąšų poreikis nuolat didėja“, – pasakojo A. Pikčiūnas.

Lietuvoje – intensyvus tręšimo metas

Sulig vėluojančia, bet staigia pavasario pradžia Lietuvoje taip pat jau įsibėgėja tręšimo darbai, o netrukus prasidės ir sėja.

„Pasiruošėme techniką ir pajudėjome visu tempu. Jau savaitė, kai tręšiame žieminius pasėlius, nes jie po prasto rudens ir vėluojančio pavasario reikalauja trąšų. Pirmąkart tręšti tinkamas laikas dėl gamtinių sąlygų suvėlavo, bet dabar orai atšilo, ir tikimės, kad augalų vegetacija prisivys įprastą daugiametę. Dar laukia nemažai darbų. Antrą kartą kviečiams skirtą dirvą tręšime balandžio pabaigoje. Rapsų laukus taip pat jau patręšėme, po dešimties dienų tręšime pakartotinai, kad jie gautų reikalingą kiekį azoto“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Svajūnas Neveckas, ūkininkaujantis Alytaus rajone, Simno seniūnijoje.

Ūkininkas, turintis 130 hektarų rapsų ir 200 hektarų kviečių pasėlių, tręšdamas laukus orientuojasi pagal bendrą mokslininkų nustatytą tendenciją – kadangi azoto kiekis dirvoje dėl gamtinių sąlygų yra sumažėjęs, naudoja šiek tiek daugiau trąšų.

Dirvožemyje – mažiau azoto

Praėjusį rudenį mineralinio azoto visos Lietuvos dirvose buvo labai mažai arba mažai. Tiek nedaug šios derliui gausiau derėti svarbios medžiagos nenustatyta nė vienais metais nuo 2005-ųjų, kai Lietuvoje pradėta reguliari mineralinio azoto dirvožemyje stebėsena.

Šiuo metu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija atlieka pavasarinius dirvos tyrimus. Nors jų oficialūs rezultatai paaiškės tik maždaug po dešimties dienų, jau dabar šios laboratorijos vadovas profesorius habil. dr. Gediminas Staugaitis mano, kad didesnio kiekio mineralinio azoto dirvožemyje nebus aptikta. „Jeigu rudenį rasta nedaug, neturėtų padaugėti ir pavasarį. Visą gruodį ir pusę sausio buvo šlapia, upės patvino, daug kur vanduo prasisunkė gilyn, todėl dalis azoto galėjo būti išplauta“, – „Lietuvos žinioms“ teigė profesorius.