Paskutinio kailio skolininkams dirti neleis
Val­džia at­sig­rę­žia į sko­li­nin­kus – Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja siū­lo ge­ro­kai su­ma­žin­ti ants­to­lių iš sko­li­nin­kų iš­skai­čiuo­ja­mas su­mas bei iš­ieš­ko­ji­mą į pa­sku­ti­nį būs­tą nu­kreip­ti tik esant dvi­gu­bai di­des­nei nei da­bar sko­lai.

Teigiama, kad, priėmus Teisingumo ministerijos (TM) parengtas Civilinio proceso kodekso bei Darbo kodekso pataisas, skolininkai nebus palikti be pragyvenimo šaltinio ir bus suinteresuoti dirbti legaliai. Tačiau politikai perspėja neprarasti pusiausvyros tarp skolininkų ir kreditorių interesų.

Laura Bliujienė: „Dirbantys, bet negalintys išgyventi skolininkai paprastai traukiasi į „šešėlį“, nes stengiasi turėti kuo daugiau nelegalių pajamų.“

Lieka be pinigų

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, praėjusių metų spalio 1 dieną buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš 292 612 skolininkų – fizinių asmenų, o iš jų net 181 559 asmenų atžvilgiu buvo daugiau nei viena vykdomoji byla. Pastariesiems skolininkams iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalios mėnesinės algos (MMA), išskaitoma 50 proc., o iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, jeigu skolininkas uždirba daugiau, išskaitoma 70 proc. atlyginimo.

Taigi iš skolininko, kuris uždirba MMA (atskaičius mokesčius – apie 361 eurą) ir turi 2 skolas, išskaitoma pusė jo algos. Tad jam lieka 180,5 euro, t. y. kur kas mažiau nei minimalių poreikių dydis (šįmet tai – 245 eurai). Tokiu atveju skolininkas nebegali patenkinti net minimalių savo poreikių, todėl vėl klimpsta į skolas – skolinasi, kad išgyventų.

Panaši situacija susiklosto ir skolininkams, gaunantiems didesnę algą. Pavyzdžiui, iš vidutinį darbo užmokestį – 661,7 euro, atskaičius mokesčius – gaunančio asmens išskaitoma 390,99 euro, tad jam lieka viso labo 270,71 euro. „Tokiais atvejais dirbantys skolininkai paprastai traukiasi į „šešėlį“, nes stengiasi turėti kuo daugiau nelegalių pajamų. Tai kenkia ne tik jiems patiems, bet ir valstybei. Tačiau kito kelio skolininkai nemato, nes neturėtų iš ko gyventi“, – „Lietuvos žinioms“ teigė koalicijos „Galiu gyventi“ teisinių veiklų koordinatorė Laura Bliujienė. Pasak jos, sunkumų dėl skolininkų patiria ir darbdaviai – jeigu asmuo turi dešimt skolų, darbovietė gauna dešimt antstolių patvarkymų, kuriuos privalo vykdyti atskirai. Todėl kartais darbdaviai, sužinoję, kiek skolų turi darbuotojas, prašydavo jį gražiuoju išeiti iš darbo.

Lengvintų dalią

Ministerija siūlo, kad skolininkui, turinčiam kelias skolas, antstoliai galėtų išskaityti 30 proc. jo gaunamos MMA. Tokiu atveju jam liktų 252,7 euro, o asmeniui, uždirbančiam vidutinę algą – 403,05 euro. Tai negaliotų išieškant išlaikymą vaikui, taip pat kitais atvejais, kai konkrečios išieškotinos sumos bus nustatytos teismo sprendimu ar vykdomuoju raštu.

Be to, norima peržiūrėti tvarką, kai skola išieškoma iš paskutinio būsto. Dabar galiojantys įstatymai leidžia išieškoti skolą iš paskutinio būsto, jei susikaupia didesnė nei 2030 eurų skola. Ši suma buvo nustatyta 2006 metais, tačiau nuo to laiko būstų kainos Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, padidėjo 11,64–49,68 procento. Todėl TM siūlo skolos ribą didinti iki 4 tūkst. eurų.

Dar vienas siūlomas pakeitimas – kad pradėjus išieškojimą iš skolininko sąskaitos galėtų būtų nurašomos ne visos lėšos, sąskaitoje būtų paliekama patvirtinta minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (šiemet – 245 eurai). „TM nuolat sulaukia gyventojų skundų dėl antstolių veiklos. 2016 metais gauti 254, pernai – 255 užklausimai. Gyventojų priėmimo metu minėtas klausimas užduodamas dažniausiai. Susidariusi situacija yra sudėtinga ir reikalauja naujo požiūrio į priverstinio skolų išieškojimo tvarką“, – teigė teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

TM siūlomoms įstatymų pataisoms Vyriausybė jau pritarė, toliau jos bus svarstomos Seime. Kaip planuojama, didžioji dalis siūlomų pakeitimų turėtų įsigalioti jau šių metų vasarą. Beje, antstoliai siūlė įstatyme numatyti galimybę jiems patiems spręsti dėl skolų išieškojimo apimties ir galimo išdėstymo ar atidėjimo. Tačiau TM nuomone, tokie siūlymai nepriimtini, nes suteikia antstoliui teisę atlikti teismui skirtas teisingumo vykdymo funkcijas.

Laura Bliujienė: "Dirbantys, bet negalintys išgyventi skolininkai paprastai traukiasi į „šešėlį“, nes stengiasi turėti kuo daugiau nelegalių pajamų." / drogriporter.hu nuotrauka

Svarbiausia – interesų balansas

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, pripažindama, kad siūlomais įstatymo pakeitimais siekiama lengvinti skolininkų dalią, perspėjo, jog didelė dalis jų savo skolas mokėtų ilgiau. Be to, ilgiau mokamos skolos neišvengiamai didėtų, nes kauptųsi teismo priteistos palūkanos. O daliai išieškotojų tektų ilgiau laukti savo pinigų. „Tik iš kodeksų taikymo praktikos paaiškės, ar bus įmanoma užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą“, – „Lietuvos žinioms“ teigė I. Karalienė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras „Lietuvos žinioms“ teigė, kad ketinant palengvinti skolininkų dalią reikėtų atsižvelgti ir į skolintojo interesus. „Susiduria dvi vertybės, ir ši dilema niekuomet nebus iki galo išspręsta. Kai skoliniesi, visada reikia galvoti, kad išleisi svetimus pinigus, bet atiduoti reikės savus. O su jais skirtis gaila, – atkreipė dėmesį parlamentaras. – Juk visada išliks kreditoriaus interesas kuo greičiau atgauti skolą. Tai gali būti ir nusikaltimo metu nukentėjęs asmuo, kuris laukia, kada jam bus atlyginta padaryta žala.“

S. Šedbaro teigimu, kai TM siūlomos pataisos pasieks Seimo posėdžių salę, jos bus atidžiai nagrinėjamos. „Jei toks projektas bus suderintas su antstoliais, ir šie matys, kad jų veikla nebus nuostolinga, kodeksų pataisų svarstymas ilgai neužtruks. Tačiau jei iškils įvairių klausimų, tuomet laukia kiek ilgesnis svarstymas“, – aiškino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas.