Pasigaminti elektros daugiabučiams leidžiama, bet neverta
Nuo 2017 m. lap­kri­čio 1 die­nos di­des­nių pa­sta­tų sa­vi­nin­kams ir dau­gia­bu­čių bend­ri­joms, įsi­ren­gu­siems ant sto­gų sau­lės mo­du­lius, lei­džia­ma ga­min­ti elek­tros ener­gi­ją, bet tei­si­nės už­kar­dos gy­ven­to­jams kol kas ne­lei­džia par­duo­ti ener­gi­jos per­tek­lių.

Energetikos ministerija išsikėlė ambicingą tikslą pasiekti, kad 2020 metais 2 proc. daugiabučiuose esančių namų ūkių būtų gaminantys elektros energijos vartotojai, o iki 2050 metų tokie ūkiai sudarytų 50 procentų.

Kol kas valstybė ES paramos lėšomis 25 proc. investicijų kompensuoja tik saulės energijos modulius ant stogų įrengiantiems individualių namų savininkams.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys skaičiuoja, jog dabar elektros energiją iš saulės gamina keli šimtai namų ūkių, o norint pasiekti užsibrėžtą tikslą reikėtų, kad gaminančių vartotojų pagausėtų šimteriopai, iki 30 tūkstančių. Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidento Vito Mačiulio įsitikinimu, be valstybės finansinės paramos ir papildomų gaminančius energijos vartotojus skatinančių teisinių priemonių neįmanoma pasiekti tokį tikslą.

Be paramos ir intereso

Kol kas valstybė ES paramos lėšomis 25 proc. investicijų kompensuoja tik saulės energijos modulius ant stogų įrengiantiems individualių namų savininkams. Energetikos ministerija rengia įstatymų aktus, reglamentuojančius paramą projektams, kuriuos įgyvendinus gyventojai pasigamintą elektros energiją galėtų naudoti tik savoms reikmėms ir negalėtų ja prekiauti.

Pasak K. Kupšio, nemažai daugiabučių bendrijų yra susidomėjusios suteikta galimybe ant namų stogų įsirengti elektros energiją gaminančius saulės modulius, bet nežino, kaip tai daryti, nes ši galimybė dar nereglamentuota įstatymo įgyvendinamaisiais aktais. „Jau yra daugiabučių, elektros energiją gaminančių, bet jie modulius įsirengė savaip apeidami įstatymo spragas, pavyzdžiui, įsisteigę uždarąsias akcines bendroves, kurių akcininkai yra gyventojai“, – sakė jis. Mat kitų galimybių daugiabučiams iš esmės nėra, išskyrus sutartinę bendrijų iniciatyvą modulius įsirengti savomis lėšomis.

Menka nauda

Išanalizavęs trijų saulės modulius įsirengusių daugiabučių statistiką padaryta išvada, kad nesuteikus galimybės pasigaminta elektra prekiauti kompensuojamomis kainomis, o tik gaminant savoms reikmėms, nemažos investicijos į modulius niekada neatsipirks. Saulės energija elektros gamybai vien savo reikmėms nepalanki dėl ryškaus sezoniškumo, dėl to energijos poreikis visiškai nedera su gamybos apimtimi.

Vidutinė 17 kW galios saulės jėgainė apie 2 tūkst. kWh elektros pagamina vasaros mėnesiais, kai namo elektros poreikis siekia iki 50 kWh, daugiausia apšvietimui, ir vos apie 300 kWh ji pagamina žiemos mėnesiais, kai elektros poreikis smarkiai išauga.

„Perteklinę elektros energiją būtų galima parduoti, bet tai visiškai neapsimoka tokia kaina, kurią siūlo energijos skirstymo bendrovė ESO, todėl perteklinė energija dingsta“, – sako K. Kupšys. Gyventojai šiai bendrovei už elektros energiją moka 14 centų (su PVM), o už perteklinę saulės energiją ESO sutiktų jiems mokėti tik didmeninę kainą (3 ct už 1 kWh).

Galėtų uždirbti

V. Mačiulis skaičiuoja, kad maždaug 20 tūkst. eurų kainuojanti 17 kW galios daugiabučio saulės jėgainė galėtų atsipirkti per 14 metų, o jeigu investicijoms į ją būtų teikiama 30 proc. valstybės parama, užtektų ir 8-erių. „Dabartiniai saulės moduliai gali dirbti 30 metų, todėl likusius po atsipirkimo 12–16 metų jie savininkui tik uždirbtų“, – sakė jis.

Atsipirkimo laiką būtų galima sutrumpinti iki 5 metų, jei, įsteigus juridinį asmenį, moduliai būtų įsigyjami išsimokėtinai. Pavyzdžiui, sudarius penkerių metų sutartį, už 17 tūkst. eurų saulės modulį pradiniam įnašui užtektų 7 tūkst. eurų, o mėnesio įmoka būtų apie 250 eurų. Įskaitant sutarties mokestį ir palūkanas, maždaug 20 tūkst. eurų investicija būtų baigta pasibaigus sutarčiai.

Saulės jėgainių ant daugiabučių stogų entuziastai yra apskaičiavę, kad išsprendus teisinius trukdžius ir leidus daugiabučiams pertekline energija prekiauti vartotojui palankesnėmis nei dabar ESO nustatytos kainomis bei pritaikius grįžtamosios energijos principą, kai perteklius skolinamas tinklui ir mažesne kaina susigrąžinamas padidėjus vartojimui, saulės modulio uždirbama grąža siektų beveik 5 procentus. Vidutinės bankų palūkanos už terminuotuosius indėlius dabar siekia 0,37 procento.

„Tie keliolika milijardų eurų, kuriuos gyventojai laiko bankų indėliuose, perkelti ant namų stogų, galėtų ir uždirbti solidžią grąžą, saugotų klimatą nuo taršos ir prisidėtų prie Lietuvos energetinės priklausomybės mažinimo“, – aiškina K. Kupšys.

Reikia juridinių formų

Įmonės, naudojančios didelio ploto pastatus ir įsirengusios iki 100 kW galios saulės jėgaines, elektros energiją gali parduoti ir dabar. Tad daugiabučių gyventojams išeitis – sukurti bendrovę, o gal kelių bendrijų arba daugiabučių namų kooperatyvą saulės jėgainei įrengti. Bet tai Lietuvos įstatymais irgi dar nenumatyta.

Pasak V. Mačiulio, Europoje jau yra tūkstančiai tokių kooperatyvų, ir tokiu būdu sukuriamos nemažos saulės jėgainės. „Esu lankęsis netoli Berlyno esančiame dviejų tūkstančių gyventojų miestelyje, kuris visą elektros energijos poreikį tenkina saulės energija, ir netgi įsirengęs elektros tinklą, kuriuo elektros skirstymo bendrovės nesinaudoja, o tik moka už jo išlaikymą“, – sako jis.

Kęstutis Kupšys: „Keliolika milijardų eurų, kuriuos gyventojai laiko bankų indėliuose, perkelti ant namų stogų, galėtų ir uždirbti solidžią grąžą, saugotų klimatą nuo taršos ir prisidėtų prie Lietuvos energetinės priklausomybės mažinimo". Alino Ožič nuotrauka

K. Kupšio įsitikinimu, jeigu saulės modulius įsirengusiems daugiabučiams būtų leidžiama prekiauti ant namo stogo pagaminama elektros energija, šią energiją žemesnėmis kainomis mielai pirktų kaimynės smulkios įmonės (kirpyklos, parduotuvėlės, biurai), įsikūrusios daugiabučių pirmuose aukštuose. Tokiai prekybai tektų papildomai investuoti į elektros tinklą.

Stabdo valstybinis monopolis

Pasak V. Mačiulio, akivaizdus žaliosios energetikos plėtros stabdys yra valstybinis energetikos monopolis, taip pat suskystintų gamtinių dujų terminalas, nes interesas yra kuo didesnis gamtinių dujų vartojimas.

Jo teigimu, Nacionalinėje energetikos strategijoje yra aiškiai nubrėžta žaliosios energetikos, naudojančios iškastiniam kurui alternatyvius vandens, vėjo, biodujų, saulės energijos šaltinius, programa.

„Sutvarkius teisinį reglamentavimą ir apsisprendus dėl paramos teikimo, ambicingi planai dėl gaminančių energijos vartotojų plėtros taptų realūs“, – konstatuoja K. Kupšys.