Pasienio punkto atidarymas vis tolsta
Ru­si­ja jau ki­tą­met ke­ti­na už­baig­ti sa­vo pu­sė­je esan­čio Ram­by­no-Dub­kų pa­sie­nio punk­to sta­ty­bos bei įren­gi­mo dar­bus, ta­čiau nau­jo­jo Lie­tu­vą ir Ru­si­ją su­jung­sian­čio til­to per Ne­mu­ną eksp­loa­ta­ci­jos pra­džią ga­li ati­to­lin­ti prieš tre­jus me­tus ne­tin­ka­mai nu­ties­tas 4 km il­gio Pa­ne­mu­nės ap­link­ke­lis.

Per 26 mln. eurų kainavęs aplinkkelis pasienyje su Kaliningrado sritimi iki šiol nenaudojamas, tačiau vietomis jau spėjo įdubti apie metrą. Lietuvos pareigūnai ramina – iki kitų metų rugpjūčio brokas bus ištaisytas.

Iš pradžių planuota, kad naujasis Rambyno-Dubkų pasienio punktas pradės veikti 2017 metų birželį, tačiau jo veiklos pradžia buvo atidėta iki 2018-ųjų vasaros, dar vėliau – iki 2019 metų pirmojo ketvirčio. Ir tai dar tikrai ne galutinė data.

Kelias „smunka“

Naujas tiltas per Nemuną ir Panemunės aplinkkelis buvo pradėti tiesti 2013 metų vasaros pabaigoje. Projektą sudaro dvi dalys – tiltą per upę ir reikalingą infrastruktūrą savo šalyje stato Rusija, o Lietuva turi nutiesti prie tilto vedantį kelią aplink Pagėgių savivaldybės Panemunės miestą ir įrengti inžinerinius tinklus. Naujas tiltas (greta dabartinio Karalienės Luizos tilto, kuris irgi priklauso Rusijai) sujungs Panemunę ir Sovetską bei padidins Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities pasienio kontrolės punktų pralaidumą. Tai – svarbus infrastruktūros projektas, nes taps kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas dalimi.

Šis kelias Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) dispozicijai buvo perduotas 2015 metų liepos 8 dieną, tačiau jis iki šiol nenaudojamas – keliu retkarčiais važiuoja nebent pasienio tarnybų pareigūnai. Tačiau jame jau pastebimos ryškios kelio sankasos deformacijos: „sėdimas“, kelio dangos geometriniai pakitimai, deformuoti kelio išilginis ir skersinis profiliai, akivaizdžiai matomi kelio elementų, apsauginių atitvarų, tvoros, apšvietimo tinklo defektai. Prieš trejus metus nutiestas kelias vietomis įdubęs apie metrą.

Atlikus valstybinės reikšmės magistralinio kelio, Panemunės aplinkkelio ir jame esančio tilto per Nemuno prataką prieigų ir paties tilto ekspertizę, paaiškėjo, kad kelio techninio darbo projekto sprendiniai parinkti neatlikus reikiamų geologinių tyrimų ir neįvertinus mažos laikomosios gebos grunto. Projektas esą atliktas pagal geologinius, 2002–2003 metais darytus tyrimus kelio specialiajam planui parengti. Ekspertai perspėjo, kad nesutvarkius sankasos kelias ir toliau smegs.

Įkurtuvės – ne už kalnų?

Iš pradžių planuota, kad naujasis Rambyno-Dubkų pasienio punktas galės pradėti veikti 2017 metų birželį, tačiau užsitęsus darbams Rusijoje jo veiklos pradžia buvo atidėta iki 2018-ųjų vasaros, dar vėliau – iki 2019 metų pirmojo ketvirčio. Mat Rusijai teko keisti dar 2006 metais parengtą Dubkų pasienio punkto projektą, kai paaiškėjo, kad jam statyti bei įrengti buvo parinktos šiuo metu jau nebegaminamos medžiagos. Prireikė laiko, kol projektas buvo pakoreguotas, o praėjusiais metais ties Sovetsku buvo atnaujinti statybos darbai.

Prieš trejus metus per Nemuno deltą nutiestas Panemunės aplinkkelis jau pradėjo smegti. / LAKD archyvo nuotrauka

Tačiau ir dabar dar neaišku, kada pasienio punktas iš tiesų pradės veikti. Šį pirmadienį Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas vietos žiniasklaidai tvirtino, esą jau kitąmet pasienio punktas galėtų pradėti funkcionuoti. „Pasienio punkto infrastruktūros statybos ir įrengimo darbus kuruoja Rusijos transporto ministerija, ji yra numačiusi, kad pasienio punkto statyba ir parengimas turi būti užbaigti iki 2019 metų vidurio. Iki to laiko turi būti baigti tiesti ir visi privažiuojamieji keliai“, – pabrėžė Kaliningrado srities gubernatorius.

Kelias bus tvarkomas

Anot LAKD direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, atsakomybę dėl blogai nutiesto Panemunės aplinkkelio turėtų dalytis jį projektavusios ir stačiusios įmonės, o jei to padaryti nepavyks, ginčą gali tekti spręsti teisme. Problema iš esmės kilo dėl to, kad buvo netinkamai atlikti geologiniai tyrimai ir projektavimas. Tai darė bendrovė „Kelprojektas“, o statė Latvijos ir Lietuvos kelių bei tiltų statybos bendrovės „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“, techninę priežiūrą atliko bendrovės „Kelvista“, „Taem urbanistai“ ir „TEC Infrastructure“.

Apie prastą Panemunės aplinkkelio kokybę Susisiekimo ministerija ir LAKD prakalbo rugsėjį. Iš pradžių rangovai LAKD paprašė dviejų savaičių sprendimams surasti, vėliau jiems buvo duotos dar dvi savaitės, tačiau kol kas problema neišspręsta. „Yra dvi išeitys – arba kelią projektavusios ir tiesusios įmonės pačios pasidalys atsakomybę ir ištaisys broką, arba ieškosime kitų rangovų, kurie tai padarys, bet atlyginti nuostolius teks netinkamai kelią nutiesusioms įmonėms – visas išlaidas iš kaltųjų išieškome per teismus. Vis dėlto darbai turi būti atlikti iki numatyto laiko – rugpjūčio mėnesio“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino V. Andrejevas.

Jo teigimu, šiuo metu kelio sankasos stabilumui grėsmės nėra, tačiau tolesnės ilgalaikės kelio dangos deformacijos neišvengiamos, jos tik didės pradėjus eksploatuoti kelią. „Informacija apie milžiniškas lėšų sumas, išleistas kelio, kuris akivaizdžiai nekokybiškas, statybai, kelia teisėtą visuomenės pasipiktinimą. Tai nusikalstamas pinigų švaistymas, neūkiškumas, todėl defektai privalo būti ištaisyti“, – yra teigęs ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis.