Pasaulio bankas: minimalus darbo užmokestis – atgyvena
Darb­da­viai tu­ri ga­li­my­bių sa­vo dar­buo­to­jams ne­mo­kė­ti ne­tgi mi­ni­ma­laus dar­bo už­mo­kes­čio, o at­ly­gi­ni­mų ma­ži­ni­mą bū­ti­na ge­ro­kai su­pap­ras­tin­ti, taip ma­no Pa­sau­lio ban­ko eks­per­tai. Sa­vo re­ko­men­da­ci­jas jie ren­gia orien­tuo­da­mie­si į žmo­gaus dar­bo kei­ti­mą ma­ši­no­mis.

Visą dabartinę darbo apmokėjimo ir socialinę sistemą būtina atlaisvinti nuo pasenusio požiūrio ir būtina siekti naujų socialinių susitarimų – taip teigiama Pasaulio banko (PB) ekspertų darbiniame pranešime ir išvadose.

Šiandien populiariausia darbuotojų interesų apsauga yra oficiali darbo sutartis, kuri teikia socialines garantijas ir reguliuoja minimalų darbo užmokestį, taip pat garantuoja kompensaciją atleidimo iš darbo atveju.

Per brangūs atleidimai

Didelės algos, netikslingos išlaidas jas mokant ir atleidžiant iš darbo, taip pat nelanksčios derybinės galimybės darbuotoją darbdaviui daro brangesnį už naujų technologijų naudojimą. Kai atleisti darbuotoją iš darbo tampa per brangu, stengiamasi mažiau darbuotojų priimti į darbą pagal įprastą darbo sutartį, o ne už suderėtą atlyginimą.

Kaip teigiama PB pranešime, vis sudėtingesnės darbo santykių taisyklės ir normos įmonės reorganizavimo procesą daro pernelyg brangų, Tokiomis aplinkybėmis naujos technologijos darbdaviui tampa vis patrauklesnės, ir tai gali smarkiai paveikti darbo rinką, tačiau tam skiriama mažai dėmesio, mano pranešimo autoriai.

Galutinis dokumento variantas bus pateiktas rudenį ir ekspertai pateiks siūlymus pasaulio vyriausybėms. Pranešime, pavadintame „Darbo esmės pakeitimu“, koncentruojamasi į žmogaus pakeitimą mašina.

Pelno skirstymas, stebint socialiniams partneriams ir vykdomas kolektyvinių sutarčių pagrindu – gali tapti įdomia minimalaus darbo užmokesčio alternatyva stambioms įmonėms.

Naujas minimalios algos turinys

Pranešimo autoriai mano, kad minimalaus darbo užmokesčio esmę būtina peržiūrėti. Įstatymais įtvirtinto minimalaus darbo užmokesčio tikslas dabar yra tai, kad darbuotojui būtų užtikrintas teisingas atlyginimas ir garantuotų apsaugą nuo darbdavio savivalės.

Vis dėlto iš dalies dėl socialinės sistemos trūkumų minimali alga nustato minimalių gyvenimo pajamų standartą. Kaip rašo pranešimo autoriai, minimalus darbo užmokestis – nepriklausomai nuo jo dydžio – gali neigiamai paveikti naujų darbo vietų kūrimą, kadangi tas pat minimalus darbo užmokestis nustatomas visoms įmonėms, kurių gamybos lygis ir darbo našumas skirtingas. Tai gali paveikti ir turto paskirstymą, pirmiausia turint galvoje jaunimą.

PB ekspertų teigimu, reikia sukurti lankstesnę sistemą: kai kuriais atvejais sumažinti minimalią algą, atsižvelgiant į darbo produktyvumą. Daugelis darbuotojų patys yra verslininkai ir patys sau moka atlyginimą arba dirba šeimos firmose, kurios iš dalies uždirba iš firmos pelno, teigiama pranešimo darbinėje versijoje.

Pelno skirstymas, stebint socialiniams partneriams ir vykdomas kolektyvinių sutarčių pagrindu – gali tapti įdomia minimalaus darbo užmokesčio alternatyva stambioms įmonėms. Vertu diskusijų PB pranešimo autoriai laiko ir garantuotų universalių pajamų bei neigiamo pajamų mokesčio mechanizmą.