Parduotuvių lentynos nuolat papildomos šviežia kaimiška produkcija
Di­džių­jų pre­ky­bos tink­lų pir­kė­jai ga­li bū­ti ti­kri, kad ant pre­kys­ta­lių su­dė­ti duo­nos, mė­sos, pie­no pro­duk­tai, vai­siai ir dar­žo­vės, pa­ženk­lin­ti koo­pe­ra­ty­vo „Lie­tu­viš­ko ūkio ko­ky­bė“ sim­bo­liu – obuo­liu­ku su tris­pal­ve, – į par­duo­tu­ves pa­ten­ka tie­siai iš Lie­tu­vos kai­mo, užau­gin­ti ir pa­ga­min­ti su mei­le.

Kaip pasakojo šio žemės ūkio kooperatyvo direktorius Mindaugas Maciulevičius, ūkininkai, anksti rytą važiuodami į miesto ūkininkų turgelį, pirmiausia užsuka į „Maximą“. Čia jie iškrauna savo šviežią produkciją, tad gėrybės patenka tiesiai ant prekystalių „Linkėjimai iš kaimo“. Tai, anot M. Maciulevičiaus, unikalus bendradarbiavimas, naudingas tiek ūkininkams, tiek prekybos tinklui, nes leidžia pasiūlyti miesto žmonėms šviežių kaimiškų produktų. Šis bendradarbiavimas – sėkmės pavyzdys, orientuotas į galutinį vartotoją.

Tvarus bendradarbiavimas su prekybininkais leidžia šalies žemės ūkio produkcijos gamintojams tiekti vartotojams kokybiškus produktus – užaugintus ir pagamintus Lietuvoje.

Lietuviški obuoliai tiesiai iš sodo

Vienas ūkininkų, tiekiančių šviežią lietuvišką produkciją parduotuvėms „Maxima“, yra panevėžietis Rimantas Urbonavičius. Šalia Naujamiesčio ūkininkaujantis Rimantas 1995 metais iš tėvų paveldėjo 17 ha dirbamos žemės. Šiandien jis su žmona Vaiva valdo 48 ha ūkį – augina 'Lobo', 'Ligol', 'Portland' ir daugelio kitų veislių obuolius, kuriais nukloja didžiausio Lietuvos prekybos tinklo lentynas.

Ūkyje yra daugiau kaip 700 tūkst. obelų, per metus čia užauginama 800–900 tonų obuolių. Soduose dirba ir nuolatiniai samdomi darbuotojai, ir Urbonavičių šeima. Ūkininkas džiaugiasi bendradarbiavimu su ilgamečiu partneriu – prekybos tinklu „Maxima“. „Per kelis dešimtmečius vieni kitų tikrai nenuvylėme, bet svarbiausia, kad vartotojai visus 12 mėnesių gali džiaugtis šviežiais lietuviškais obuoliais, kurie naudingosiomis savybėmis ir vitaminais toli lenkia visus importinius“, – sako ūkininkas. Jo teigimu, dirbant tvarkingai bendradarbiavimas su prekybos tinklais visada yra naudingas. „Vežame gražius, kokybiškus obuolius, o prekybos tinklas su mumis laiku atsiskaito“, – tikina R. Urbonavičius.

Jis pats vilkiku atveža obuolius į parduotuves iš savo moderniai įrengtų sandėlių, kuriuose derlius išsilaiko iki pat pavasario. Ūkininkas neslepia, kad šio rudens obuolių derlius Lietuvoje neblogas, lietuviškų vaisių visose „Maximos“ parduotuvėse tikrai bus galima nusipirkti iki pat pavasario. Anot jo, pirkėjų atsiliepimai irgi geri. Beje, žmonės savo pastabas ir pasiūlymus dėl produkcijos kokybės visada gali pareikšti telefonu, kuris yra nurodytas ant visų pakuočių, šalia logotipo.

Lietuviškos duonos kvapas

Didžiųjų parduotuvių „Maxima“ pirkėjai puikiai atpažįsta ir Panevėžio rajono šeimos įmonės Radviliškių kaimo kepyklos produkciją. Lietuviškos, pagal senąsias tradicijas kepamos duonos ir pyrago gaminiai – ūkininkų Audronės ir Albino Kisielių verslas.

Kisieliai šeimininkauja nedidelėje Radviliškių kaimo sodyboje įsikūrusioje duonos kepykloje. Jiems padeda ne tik namiškiai, bet ir bendruomenė. Duonai kepti naudojamos tik vietinės kilmės žaliavos – miltai, kmynai, kanapių sėklos, savame sode užauginti ir sudžiovinti obuoliai. Taigi šeimos įmonės duona ir kiti tradiciniai kepiniai tikrai yra visiškai naminiai.

Pasak A. Kisielienės, puoselėjant šimtametes lietuviškas tradicijas jų kepykloje kepama natūrali rauginta duona, pyragai, šakočiai, įvairios sveriamos bandelės, riestainiai, keksiukai, sausainiai. „Daugiausia iškepame duonos, tačiau ieškome ir naujų, sveikų produktų, kurie tenkintų pirkėjų lūkesčius. Todėl pradėjome kepti šimtalapį, salyklinių rugių dribsnių lazdeles ir kitus gaminius“, – vardija ūkio šeimininkė.

Ji patenkinta bendradarbiavimu su „Maximos“ prekybos tinklu. „Laiku gauname užsakymus, laiku nuvežame produkciją, jokių pretenzijų nesulaukiame, džiaugiamės galimybe bendradarbiauti. Mums taip pat džiugu, kad prekybos tinklas palaiko smulkiuosius Lietuvos ūkininkus ir gamintojus“, – pabrėžia A. Kisielienė. Ir priduria, jog kepyklos produkcija į prekybos tinklo parduotuves pristatoma per žemės ūkio kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“. Pasak ūkininkės, Radviliškių kaimo kepyklos produktų galima įsigyti ne tik didžiosiose parduotuvėse „Maxima“, bet ir mobiliuose ūkininkų turgeliuose.

Vartotojai labiausiai vertina ir perka kepyklos bemielę, selenų duoną, šimtalapius, grybukus, šakočius. Gaminant šiuos ir kitus produktus naudojami tik natūralūs produktai, nededama jokių konservantų. Pirkėjai, anot šeimininkės, puikiai atsirenka tai, kas pagaminta be vadinamosios chemijos. Radviliškiuose kepama „Petronėlės duona“ apdovanota tautinio kulinarinio paveldo sertifikatu. Net tris kartus (2012, 2014 ir 2016 metais) kepyklos produkcija pelnė parodos „Agrobalt“ aukso medalius, duonos gaminiai taip pat ne sykį yra tapę parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ laureatais.

Šviežios ir raugintos daržovės

Ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas iš Kėdainių rajono daržoves prekybos tinklui tiekia jau beveik du dešimtmečius. Per didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą „Maxima“ jis realizuoja net 80 proc. ūkyje išaugintos produkcijos. Todėl šis bendradarbiavimas ūkininką labai džiugina. Pirkėjams V. Girdzijausko ūkis tiekia kopūstines daržoves, bulves, burokėlius, morkas. Atidaręs perdirbimo cechą, jis vartotojams pasiūlė dar ir perdirbtos produkcijos – raugintų kopūstų bei agurkų.

Ilgametis bendradarbiavimas su prekybos tinklu leido ūkininkui plėsti verslą. Pagausėjo asortimentas, padidėjo našumas, taip pat – tiekiamos produkcijos kiekis. Prekybos tinklui tai irgi, be abejo, naudinga, nes V. Girdzijausko ūkis – patikimas, stabilus, galintis garantuotai tiekti didelį kiekį produkcijos.

„Prekybos tinklui tiekiame ir šviežias, ir raugintas daržoves. Vartotojai ypač palankiai atsiliepia apie mūsų ūkio raugintus agurkus ir kopūstus. Produkcija gerai vertinama ne tik nacionaliniu mastu, bet turi ir tarptautinį GLOBALG.A.P. sertifikatą. Tai – tarptautiniu mastu pripažintas ūkio standartų įvertinimas, skirtas gerajai žemės ūkio praktikai“, – pažymi V. Girdzijauskas.

Kėdainių rajonas, pasak ūkininko, tradiciškai garsėja daržininkystės tradicijomis tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Čia įsikūrę stambiausi ūkiai, auginantys agurkus, kopūstus ir kitas daržoves. V. Girdzijausko ūkis tarp jų – vienas didžiausių. „Tačiau mes radome savo vartotoją, mūsų produkcija yra atpažįstama, kasmet patiriame didelio šuolio aukštyn tendenciją. Labiausiai džiaugiamės, kad mūsų produkcija nenuvilia vartotojų“, – pasakoja ūkininkas.

Pagrindinis ūkio tikslas – skani ir saugi produkcija. O tai, kad ji saugi, liudija tarptautiniai sertifikatai. „Mus intensyviai tikrina įvairios tarnybos. Tikrinami ne tik galutiniai produktai, bet ir tai, kokioje žemėje auginamos daržovės, net – joms laistyti skirto vandens kokybė. Be to, ir pati „Maxima“ prieš priimdama produkciją atlieka papildomus kokybės tyrimus. Beje, svarbūs ir vizualiniai, ir skonio dalykai, dokumentai taip pat turi būti idealiai tvarkingi. Todėl pirkdami mūsų daržoves prekybos centruose „Maxima“ pirkėjai gali būti ramūs, kad įsigis patikrintą, saugią ir kokybišką prekę“, – tikina V. Girdzijauskas.

Jis neslepia, jog sulaukia labai gerų vartotojų atsiliepimų, ir džiaugiasi kelis dešimtmečius trunkančiu vaisingu bendradarbiavimu su prekybos tinklu. Daržovių rinkoje konkurencija itin nuožmi, dirbant daržininkystės srityje būtina nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, semtis patirties ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, stebėti rinką bei naujausias technologijų tendencijas, diegti jas ūkyje. V. Girdzijauskas įsitikinęs, kad tvarus bendradarbiavimas su prekybininkais leidžia Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams tiekti vartotojams kokybiškus produktus, kurie nė kiek neatsilieka nuo atvežtinių gėrybių ir turi neįkainojamą pranašumą, nes yra užauginti bei pagaminti Lietuvoje.

Skubantiems miestiečiams – šviežia kaimo produkcija

Ūkininkai pripažįsta, jog miestų gyventojai ne visada turi galimybę šiokiadieniais apsilankyti iki pietų veikiančiose turgavietėse. Pirkėjams, ieškantiems ekologiškų ir natūralių lietuviškų produktų, Lietuvos ūkininkai bei prekybininkai siūlo specializuotus skyrius. Vienas jų – žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ ir prekybos tinklo „Maxima“ bendradarbiavimo projektas „Linkėjimai iš kaimo“. Jis skirtas tam, kad smulkiųjų ūkininkų ir žemės ūkio produktų gamintojų prekės greičiau patektų vartotojams ant stalo.

Pagrindinis žemės ūkio kooperatyvo tikslas – populiarinti natūralią lietuvišką produkciją. Užsukus į bet kurį „Maximos“ skyrių „Linkėjimai iš kaimo“ stebina produkcijos pasirinkimo gausa. Čia galima įsigyti pagal tautinio paveldo receptus iškeptos duonos, mėsos gaminių, pieno produktų, sėmenų ir rapsų aliejaus, medaus, sveikuoliškų sausainių, gardžių obuolių sulčių.

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius M. Maciulevičius teigia, jog smulkieji ūkininkai neretai patys prisibijojo dirbti su stambiais prekybos centrais. „Todėl esame vieni padėjėjų, suteikiančių galimybę įeiti į rinką net patiems mažiausiems tiekėjams. Sudarome asortimentą, siunčiame pavyzdžius, deramės su prekybininkais, o jiems belieka atvežti savo produkciją“, – pasakoja Kaune, Žemės ūkio rūmuose, įsikūrusio kooperatyvo vadovas.

Tokia idėja, anot M. Maciulevičiaus, kilo prieš penkerius metus, kai smarkiai pakilo degalų kainos. Tuomet ūkininkai pradėjo skųstis negalintys nuvežti savo produkcijos į mobiliuosius turgelius, nes jiems tai per brangu. Todėl kooperatyvas ėmė ieškoti, kur dar būtų galima realizuoti žemdirbių ir smulkiųjų gamintojų produkciją, kad atsirastų tarsi papildoma alternatyva turgeliams.

Dabar, įgyvendinus „Linkėjimų iš kaimo“ iniciatyvą, ūkininkai nebeturi didelio galvos skausmo, nes yra gerai veikianti alternatyva. „Jie vienu važiavimu gali nuvykti ir į mobilųjį turgelį, ir pristatyti savo produkciją į „Maximos“ prekybos centrą. Kitas vertus, tokį šviežios produkcijos poreikį padiktavo patys pirkėjai. Mobiliųjų turgelių darbo laikas ne visada patogus dirbantiems gyventojams. Tuo metu prekybos centruose ta pati produkcija pasiekiama ne tik dieną, bet ir vakare, kai žmonės grįžta iš darbo. Todėl skyriuose „Linkėjimai iš kaimo“ galima rasti tokių pat produktų, kaip ir ūkininkų turgeliuose“, – aiškina M. Maciulevičius. Jo žodžiais, šis bendradarbiavimas naudingas ir prekybos centrams, nes nestandartiniais gaminiais buvo smarkiai praplėstas asortimentas.