Paramą teiks tik gerus rezultatus rodančios valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės
Sa­vi­val­dy­bių ir vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mos bend­ro­vės ir to­liau ga­lės teik­ti par­amą bei lab­da­rą, ta­čiau par­amos dy­dį tu­rės su­sie­ti su už­dirb­tu pel­nu. Sei­mas užd­rau­dė par­amą teik­ti tik toms įmo­nėms, ku­rios dirbs nuo­sto­lin­gai.

Už tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas antradienį balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 7, o susilaikė 30 parlamentarų. Pataisoms priešinosi opozicija, o valdantieji jas parėmė.

Konservatorė Gintarė Skaistė piktinosi, kad po pataisų priėmimo ir toliau lėšos, kurias gyventojai sumoka už viešąsias paslaugas, „keliaus ne pagal konkursus, o pagal paramą dalinsiančių įmonių atstovų ar vadovų norus“. „Labai dažnai paramą dalina pagal politines pažiūras“, – teigė ji.

Audito komiteto narys Naglis Puteikis siūlė parlamentarams rinkti parašus, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė priimtas pataisas vetuotų.

Premjeras Saulius Skvernelis prieš balsavimą žurnalistams tvirtino, kad savivaldybių ir valstybės kontroliuojamos bendrovės turi turėti galimybę teikti paramą, nes jos prisideda prie socialinių klausimų sprendimo savivaldybėse.

„Tokia parama gali būti teikiama, svarbu, kad tokia tai būtų susieta su įmonės finansiniais rodikliais ir labdaros neteiktų tos įmonės, kurios neuždirba pelno“, – kalbėjo premjeras.

Visiško draudimo valstybės ir savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms teikti labdarą siekė parlamentinis Audito komitetas.

Visiško draudimo valstybės ir savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms teikti labdarą siekė parlamentinis Audito komitetas.

Įmonės, uždirbusios iki 0,5 mln. eurų grynojo pelno, paramai galės numatyti iki 10 proc. pelno (iki 50 tūkst. eurų) per metus, uždirbusios nuo 0,5 mln. iki 2 mln. eurų pelno – iki 5 proc. (iki 100 tūkst. eurų), o virš 2 mln. eurų – iki 3 proc., bet ne daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Per metus vienam paramos gavėjui būtų galima skirti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Paramą teiksiančios bendrovės negalės įsipareigoti lėšas skirti iš kitų metų pajamų, nustatyti konfidencialumo susitarimus, ribojančius informacijos apie suteiktą paramą ir jos panaudojimą pateikimą visuomenei.

Įmonės ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pataisų įsigaliojimo dienos turės peržiūrėti sudarytas paramos teikimo sutartis, o neatitinkančias naujų kriterijų – nutraukti.

Diskusijos dėl savivaldybių įmonių paramai skiriamų lėšų parlamente vyksta nuo 2016 metų.

Nuo 2018 metų Vyriausybės sprendimu valstybės kontroliuojamos įmonės paramai negali skirti daugiau nei 3 proc. metinio grynojo pelno, arba iki 500 tūkst. eurų, o maksimali suma vienam prašytojui negali būti didesnė kaip 300 tūkst. eurų. Nuostolingai dirbančios bendrovės, turinčios rezervų paramai, per metus tam gali išleisti iki 30 tūkst. eurų.

Ši tvarka savivaldybių įmonėms nebuvo privaloma.