Papudruotas valstybės įmonių grožis
Vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­sta­ruo­ju me­tu pa­si­džiau­gia­ma, kad vals­ty­bės įmo­nės dir­ba vis efek­ty­viau, to­dėl ga­li dau­giau di­vi­den­dų jai at­sei­kė­ti. Pa­žvel­gus ati­džiau, pa­si­ro­do, kad jos dir­ba mo­no­po­lio ar spe­cia­liai joms su­kur­to­mis šilt­na­mio są­ly­go­mis. An­tai ga­li­ma įtar­ti, kad vals­ty­bės val­do­ma įmo­nė „Klai­pė­dos naf­ta“ už 2017 me­tus da­lį di­vi­den­dų pa­sky­rė iš Su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo veik­los gau­to pel­no įmo­kų, ku­rias jai prie­var­ta pri­va­lo mo­kė­ti pri­va­tus vers­las.

„Klaipėdos nafta“ dividendams skyrė visą pernai uždirbtą grynąjį pelną – 17,031 mln. eurų, beveik dvigubai daugiau negu 2016 metais, kai skyrė 9,656 mln. eurų.

Stambius strateginius infrastruktūros projektus, iš dalies finansuotus mokesčių mokėtojų lėšomis, valdančios įmonės verčiamos mokėti dividendus valstybei.

Kokią dalį už 2017 metus mokėtų dividendų sudarė SGD terminalo investicijų grąža, įmonė neatskleidžia. „Klaipėdos nafta“ dividendus skaičiuoja vertindama ne atskirus veiklos segmentus, o visą grynąjį bendrovės pelną, kuris yra apskaičiuotas pagal tarptautinius apskaitos standartus“, – atsiųstame rašte teigė įmonės atstovė.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, SGD veiklos pelnas sudarė kiek mažiau nei trečdalį viso „Klaipėdos naftos“ pelno, didžioji dalis paskirtų dividendų yra ne iš SGD terminalo veiklos.

Tačiau klausimų kelia tai, kad įmonė moka dividendus iš veiklos, kuri finansuojama kitų ūkio subjektų valstybės nustatytomis reguliavimo priemonėmis. Kaip žinoma, SGD terminalo veikla finansuojama SGD mokesčio, oficialiai įvardijamo kaip SGD saugumo dedamoji. 2017 metais Lietuvoje iš viso surinkta 84 mln. 367 tūkst. eurų šio mokesčio. Didžioji dalis jo teko SGD terminalo valdytojai AB „Klaipėdos nafta“ – iš viso 67 mln. 247 tūkst. eurų.

2018 metais iš planuojamų surinkti 85 mln. 56 tūkst. eurų SGD dedamosios lėšų „Klaipėdos naftai“ teks 62 mln. 590 tūkst. eurų.

Beveik visą likusią SGD mokesčio dalį sudaro valstybės kontroliuojamos įmonės „Litgas“ dujų prekybos nuostoliai – skirtumas tarp brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų. Šiai įmonei 2017 metais teko 18 mln. eurų, o šiemet bus išmokėta 24 mln. eurų surinkto SGD mokesčio.

SGD saugumo dedamosios mokestį pagal turimus pajėgumus moka dujas vartojančios Lietuvos įmonės, nepriklausomai nuo to, ar jos dujas perka iš Rusijos, ar importuoja per SGD terminalą.

Didžiausia SGD mokesčio našta tenka Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“. 2017 metais ši įmonė sumokėjo 20 mln. eurų, o nuo 2013 iki 2017 metų – 80,1 mln. eurų SGD terminalo mokesčio.

Kainų komisija: sprendžia akcininkai

„Lietuvos žinios“ klausė SGD mokestį reguliuojančios Kainų komisijos, ar būtų galima valstybės kontroliuojamos įmonės „Klaipėdos nafta“ valstybei išmokamų dividendų dalimi ateityje mažinti renkamą SGD dedamąją ir tuo pačiu – finansinę naštą dujas vartojančioms įmonėms? Ar, Kainų komisijos nuomone, tai būtų „teisinga“?

Žilvinas Šilėnas: „Tik pačios įmonės galėtų atsakyti, ar jos dividendus uždirba dėl to, kad puikiai tvarkosi, ar tiesiog dėl to, kad gauna iš vartotojų užtikrintas lėšas, o vartotojai neturi pasirinkimo – mokėti ar nemokėti"./LLRI nuotrauka

Kainų komisija nesiryžo svarstyti šio klausimo, tik trumpai atsakė, kad „sprendimą, ką daryti su dividendais, priima AB „Klaipėdos nafta“ akcininkai“.

Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, koncernui „Achemos grupė“ – 10,24 proc., likusi jų dalis listinguojama biržoje.

„Primename, kad tvarka, kaip skaičiuojama saugumo dedamoji ir kaip ji surenkama, yra įtvirtinta Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikoje (patvirtinta Komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d.) ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos apraše (patvirtinta Komisijos 2012 m. spalio 9 d.)“, – teigiama komisijos atsakyme „Lietuvos žinioms“.

Kainų komisija aiškino, jog į 2017 metų SGD saugumo dedamąją yra įtrauktos visos AB „Klaipėdos nafta“ SGD pakartotinio dujinimo paslaugai priskiriamos sąnaudos ir investicijų grąža, nevertinant pajamų iš SGD pakartotinio dujinimo kainos kintamosios dalies, kurią moka SGD terminalo naudotojai už išdujintą dujų kiekį.

„Viršijo tikslus“

„Klaipėdos naftos“ komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog didžiausia išlaidų dalis SGD dedamojoje yra „Hoegh“ skirtas FSRU (laivo-saugyklos) nuomos mokestis už laivą-saugyklą, kuris tiesiogiai pereina į SGD dedamąją ir „Klaipėdos nafta“ iš to esą neuždirba. Laikraščio skaičiavimu, FSRU nuoma 2017 metais „Klaipėdos naftai“ atsiėjo 44 mln. 87 tūkst. 125 eurus.

Įmonės atstovė teigė, jog „Klaipėdos nafta“ uždirba reguliuojamą grąžą tik už investicijas į SGD terminalo infrastruktūrą ant krantinės ir kranto. „Investicijų grąža 2017 metais buvo 4,25 mln. eurų. Galima palyginti: „Klaipėdos naftos“ investicijos dydis į SGD terminalo ilgalaikį turtą 2017 metų pradžioje buvo 61 mln. eurų“, – teigė O. Barkauskaitė.

„Klaipėdos nafta“ neatsakė į „Lietuvos žinių“ pateiktą klausimą, ar būtų galima skiriamų dividendų iš SGD terminalo veiklos dalimi ateityje mažinti renkamą SGD dedamąją ir tuo pačiu – finansinę naštą dujas vartojančioms įmonėms.

„Bendrovė viršijo praėjusių metų pelno bei „Klaipėdos naftos“ strategijoje numatytus tikslus. Siekdama didesnio bendrovės veiklos efektyvumo bei grąžos akcininkams valdyba pasiūlė visą 2017 metais uždirbtą pelną paskirstyti akcininkams dividendų forma – toks sprendimas ir buvo priimtas visuotiniame akcininkų susirinkime 2018 metų balandžio 27 dieną“, – paaiškino O. Barkauskaitė.

Žilvinas Šilėnas: „Turbūt mes nenorėtume situacijos, kai valstybinės monopolijos, naudodamosi valstybės joms suteikta teise, kelia kainas vartotojams ir moka dividendus. Tokia situacija būtų elementarus lupikavimas.“

Surinks daugiau

„Klaipėdos nafta“ patenka tarp daugiausia dividendų už 2017 metus paskyrusių valstybės kontroliuojamų bendrovių. Didesnę už ją dividendų sumą planuoja skirti tik UAB „Lietuvos energija“ (78,3 mln. eurų), AB „Lietuvos geležinkeliai“ (nepatvirtintais duomenimis, apie 30 mln. eurų), VĮ Valstybinių miškų urėdija (neoficialiais duomenimis, apie 26,6 mln. eurų) ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (22,3 mln. eurų).

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento specialistas Tadas Valančius paaiškino, kad įmonės akcininkas (Susisiekimo ministerija) dėl dividendų sprendimą priims liepos viduryje. Iš viso „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupė per 2017 metus uždirbo 448 mln. eurų pajamų, t. y. 11 proc. daugiau nei per 2016 metus. Audituotais duomenimis, „Lietuvos geležinkelių“ grupė 2017 metais gavo 27 mln. eurų grynojo pelno.

Valdymo koordinavimo centras (VKC) „Lietuvos žinioms“ negalėjo tiksliai nurodyti, kiek iš viso valstybės valdomos įmonės (VVĮ) paskirs dividendų ir pelno įmokų už 2017 metus, nes dar laukiama galutinių duomenų. Tačiau jau dabar aišku, kad lėšų į valstybės biudžetą iš VVĮ bus surinka daugiau negu prieš metus.

Kaip laikraštį informavo VKC vyriausiasis analitikas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas Deividas Gabulas, už 2016 metus visos VVĮ paskyrė 123 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų. Preliminariai (be „Lietuvos geležinkelių“ ir Valstybinės miškų urėdijos) už 2017 metus dividendų bus paskirta 140 mln. eurų. Bendra suma didėja, nors „Lietuvos energija“ už 2017 metus paskyrė beveik 20 mln. eurų mažiau nei pernai (2017 metais – 78,3 mln. eurų, 2016 metais – 100,7 mln. eurų).

D. Gabulas atkreipė dėmesį, kad šiais metais po ilgos pertraukos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) paskyrė pelno įmoką ir tikrai reikšmingą. Taip pat, nors neprivalo, „Oro navigacija“ paskyrė 0,5 mln. eurų pelno įmoką.

Kodėl beveik dvigubai išaugo „Klaipėdos naftos“ mokami dividendai, nors šios įmonės valdomas SGD terminalas finansuojamas iš dujų vartotojų mokamo SGD dedamosios mokesčio, VKC laikinasis vadovas negalėjo atsakyti, tik nurodė, kad „finansavimo modelis – tai akcininko reikalas“.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nors tai ir reguliuojama/kompensuojama veikla, tačiau ji turi būt pelninga, nes įmonė yra listinguojama biržoje, turi smulkiųjų akcininkų, kurie tikisi įmonės vertės didėjimo ir išmokamų dividendų“, – teigė D. Gabulas.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, SGD veiklos pelnas sudarė kiek mažiau nei trečdalį viso „Klaipėdos naftos“ pelno, didžioji dalis paskirtų dividendų yra ne iš SGD terminalo veiklos./„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Ar lemia efektyvumas?

Kai kurios valstybės valdomos įmonės naudojasi privilegijuota padėtimi, nes dalį pelno joms suneša reguliuojami vartotojai. Tačiau stambius strateginius infrastruktūros projektus, iš dalies finansuotus mokesčių mokėtojų lėšomis, valdančios įmonės taip pat verčiamos mokėti dividendus valstybei.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRĮ) prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, jog tokios įmonės turėtų mokėti dividendus. „Tačiau valstybė turėtų pasakyti, kad dividendus šios įmonės turėtų generuoti iš efektyvumo didinimo, o ne iš lupikavimo. Turbūt mes nenorėtume situacijos, kai valstybinės monopolijos, naudodamosi valstybės joms suteikta teise, kelia kainas vartotojams ir moka dividendus. Tokia situacija būtų elementarus lupikavimas. Jeigu įmonės pasiekia geresnių rezultatų ir uždirba pelną, nes kiekvienais metais veikia vis geriau, tikrai dividendai turėtų būti skiriami“, – svarstė LLRĮ prezidentas.

Ž. Šilėno nuomone, valstybė kaip savininkė turėtų aiškiai pasakyti savo įmonėms: kitais metais susimažinkite 10 proc. savo sąnaudas, veikite 10 proc. efektyviau, ir iš to generuokite pelną bei mokėkite dividendus.

„Jeigu valstybė tik pareikalauja pinigų, bet nesidomi, iš kur tie pinigai gaunami, kartais tikrai gali susidaryti situacijų, kai valdiškos monopolijos tiesiog didina paslaugų kainas. Yra Lietuvos istorijoje buvę tokių atvejų, kai viena valdiška monopolija pareiškė, kad visiems 10 proc. didėja vežimo tarifai, nes mums reikia mokėti dividendus, – kalbėjo LLRĮ prezidentas. – Jeigu dar yra tokių atvejų valstybėje, tai yra ne dividendai, o parodija.“

Pasak Ž. Šilėno, pačių valstybės įmonių šiuo atveju reikėtų klausti, kaip jos 2017 metais dividendus uždirbo: mažindamos sąnaudas, veikdamos efektyviau ar didindamos kainas vartotojams?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas mano, jog kai kurios valstybės valdomos įmonės iš principo nėra suinteresuotos uždirbti, nes joms tai neaktualu, juk patirtus nuostolius kompensuos vartotojai, kaip nustatyta valstybinės SGD dujų prekybos įmonės „Litgas“ atveju.

Kasmet iš naujo nustatomą SGD dedamosios dydį, kuris koreguojamas atsižvelgiant į šiuos nuostolius, moka dujas vartojančios įmonės. „Tačiau gamintojams SGD mokestis įskaičiuojamas į produkto kainą, kuria reikia konkuruoti rinkoje, kur analogiškų mokesčių nėra. Lietuvos įmonių konkurencingumas dėl to krinta“, – teigė L. Sabaliauskas.

Ar „Klaipėdos nafta“ turėtų mokėti dividendus iš SGD terminalo veiklos generuojamo pelno, kai šios veiklos sąnaudos dengiamos iš SGD saugumo dedamosios? Ž. Šilėno nuomone, problema yra „gilesnė negu šios įmonės mokami dividendai“. LLRI prezidentas atkreipė dėmesį į tai, koks verslo modelis buvo pasirinktas terminalo atveju. Dabar šio verslo rizika tenka vartotojams, o ne terminalą valdančiai „Klaipėdos naftai“ ir SGD dujomis prekiaujančiai „Litgas“.

„Iš dalies sutinku, kad čia kyla klausimas. Tačiau į tai galėtų atsakyti tik pačios įmonės: ar jos dividendus uždirba dėl to, kad puikiai tvarkosi, ar tiesiog dėl to, kad gauna iš vartotojų užtikrintas lėšas, o vartotojai neturi pasirinkimo – mokėti ar nemokėti šių lėšų“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.

L. Sabaliauskas svarstė, kad kuo didesnių dividendų iš socialinių projektų siekianti Vyriausybė galiausiai uždeda netiesioginių mokesčių vartotojams. Tarsi pasinaudoja galimybe iš socialinės funkcijos papildomai uždirbti. „Maža to, kai kurios iš šių valstybės valdomų įmonių nelygiavertėmis sąlygomis rinkoje konkuruoja su verslu, kuris dėl to turi trauktis, gaminti ar teikti paslaugų mažiau ir galiausiai sumoka mažiau mokesčių tai pačiai valstybei“, – paradoksalią padėtį įvardijo jis.

LLRĮ prezidentas Ž. Šilėnas tokį reiškinį vadina „išstūmimu“. „Kai valstybės įmonės pradeda šnekėti apie tai, kokią vertę sukuria, turėtų pagalvoti: ar tikrai vertę sukuria, ar krauna pinigus tik todėl, kad išstumia iš rinkos privačius konkurentus. Tokių Lietuvoje turime ne vieną, – pažymėjo Ž. Šilėnas. – Tai kitas atvejis. Jeigu valstybinė įmonė dividendus uždirba dėl to, kad išstumia privatų verslą, jokios naudos iš viso negalima įžvelgti. Mokesčius būtų sumokėjęs verslas.“

Valstybės valdomų įmonių paskirti dividendai (pelno įmokos) už 2017 metus

ĮmonėDividendai, tūkst. eurų
UAB „Lietuvos energija“78 265
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija22 332
AB „Klaipėdos nafta“17 031
VĮ „Regitra“4761
VĮ „Kelių priežiūra“4544
VĮ Lietuvos oro uostai3429
AB „Problematika“1244
VĮ Registrų centras1111
AB Informacinio verslo paslaugų įmonė899
AB „Jonavos grūdai“738
UAB „EPSO-G“682
UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra572
AB „Smiltynės perkėla“523
VĮ „Oro navigacija“500
VĮ Turto bankas441
AB „Detonas“413
AB Vilniaus metrologijos centras336
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras331
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“312
VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformacijos centras „Gis-centras“265
UAB Upytės eksperimentinis ūkis141
VĮ „Pieno tyrimai“138
UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „LITEXPO“137
VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras115
UAB „Projektų ekspertizė“104
UAB Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras100
VĮ „Infostruktūra“93
UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas90
AB „Lietuvos veislininkystė“79
UAB „Šilutės polderiai“37
UAB Universiteto vaistinė28
UAB Lietuvos žirgynas21
UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“13
UAB „Šilutės veislininkystė“6
VĮ Lietuvos prabavimo rūmai1

Šaltinis: VKC (šiuo metu turimi duomenys)

. . .

Valstybės įmonių subsidijavimas skatina nesąžiningą konkurenciją

2018 metų birželio mėnesį paskelbtas tyrimas rodo, kad Lietuvoje valstybės valdomos įmonės (VVĮ) gali veikti bet kokioje ūkio šakoje ir vykdyti bet kokią veiklą. Nėra reglamentuojama, kokią ūkinę veiklą ir kokiu atveju gali vykdyti VVĮ, o kokiu – negali. Tai reiškia, kad taisyklės, kurios reguliuotų VVĮ galimybes užsiimti nauja ūkine veikla, neegzistuoja.

Ne viena VVĮ šalia remiamos veiklos užsiima ir įprastine ūkine veikla. Tai leidžia VVĮ iš remiamos veiklos kryžmiškai subsidijuoti įprastinę ūkinę veiklą ir tuo konkuruoti nesąžiningai. Taip iškraipoma konkurencija, o valstybės lėšos naudojamos ne pagal paskirtį.

Netiesioginį kryžminį subsidijavimą gali būti sunku atskirti nuo įprastų veiklos praktikų, masto ekonomijos apraiškų, kitų ekonomiškų, taupančių sprendimų. Grėsmė konkurencijai iškyla tuomet, kai kryžminis subsidijavimas vyksta tarp tos pačios VVĮ vykdomos remiamos ir įprastinės ūkinės veiklos. VVĮ turėtų vykdyti tik remiamą veiklą, o įprastinę ūkinę veiklą perduoti kitiems ūkio subjektams.

Netiesioginio kryžminio subsidijavimo pavyzdžiai atskleidžia, kaip konkrečios VVĮ, teikdamos ir remiamas, ir įprastines ūkines veiklas, naudoja tuos pačius išteklius. Tuo jos įgyja galimybę atpiginti įprastinę ūkinę veiklą, kai kiti ūkio subjektai neturi galimybės dalį įprastinės ūkinės veiklos sąnaudų pasidengti valstybės lėšomis.

VĮ „Kelių priežiūra“ turi galimybę atpiginti kelių tiesimo paslaugas, naudodama tuos pačius išteklius,kuriuos naudoja teikdama monopolines kelių priežiūros paslaugas.

VšĮ „Infostruktūra“, teikdama monopolines Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo (SVDPT) paslaugas ir elektroninių ryšių bei IT paslaugas, dėl pastarųjų teikimo konkuruoja su kitais ūkio subjektais, naudojasi tais pačiais resursais.

AB Lietuvos paštas konkuruoja pašto paslaugų rinkoje, naudodamasi ta pačia infrastruktūra ir kitais ištekliais, kuriais naudojasi teikdama universaliąsias pašto paslaugas.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuostolį, patirtą teikiant keleivių vežimo paslaugą, dengia valstybės lėšomis iš pelningos krovinių vežimo veiklos.

Kad išvengtų nesąžiningos konkurencijos, VVĮ turėtų vykdyti tik remiamą veiklą, o įprastinės ūkinės veiklos vykdymas turėtų būti perduotas kitiems ūkio subjektams. Jei priimamas sprendimas, kad VVĮ turėtų vykdyti įprastinę ūkinę veiklą, tuomet ta pati įmonė neturėtų vykdyti ir remiamos veiklos.

Šaltinis: Lietuvos laisvosios rinkos institutas