Palangos oro uoste nori naujų skrydžių
Pra­ėju­siais me­tais Pa­lan­gos oro uos­tas tu­rė­jo 11 kryp­čių į už­sie­nio ša­lis, ta­čiau vers­lo ir tu­riz­mo at­sto­vai no­rė­tų dau­giau. Tarp to­kių mi­ni­mi skry­džiai į Ham­bur­gą, Frank­fur­tą ir Ams­ter­da­mą, bet kol kas vi­sa tai – de­ry­bo­se.

Praėjusią savaitę Vilniuje vyko susitikimas dėl Lietuvos pasiekiamumo oro transportu. Susitikime buvo apžvelgti praėjusių metų rezultatai ir nubrėžtos naujos gairės.

Nori daugiau krypčių

Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotojos Vidos Kažuro, uostamiestis ir jos regionas susitikime daug atstovų neturėjo, tad ir argumentų vienu ar kitu klausimu trūko.

Tačiau oro uostų atstovai liko patenkinti Palangos rezultatais – 300 tūkst. keleivių. Uostas šįmet išsikėlė tikslą išlaikyti keleivių skaičiaus augimą.

Praėjusiais metais Palangos oro uostas turėjo 11 krypčių į 9 užsienio šalis. Nors atsirado nauji skrydžiai į Glazgą (Škotija) ir Sankt Peterburgą (Rusija), to verslo atstovams – negana.

„Dabartinės skrydžių kryptys iš Palangos netenkina verslininkų, esamų ir potencialių investuotojų. Jos nėra palankios turistų srautams. Panašu, kad susirinkusiesiems išgirsti apie tai buvo netikėta. Lietuvos oro uostų atstovai teigė, kad iš Klaipėdos regiono savivaldybių buvo gautas skrydžio į Londoną užsakymas (prisidėta savivaldybių lėšomis), todėl toks skrydis ir buvo organizuotas“, – sakė susitikime dalyvavusi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja.

Pasak jos, susitikime buvo smarkiai suabejota Klaipėdos regiono pajėgumu sugeneruoti reikiamą keleivių srautą.

„Dėl verslui ir turizmo srityje veikiančioms bendrovėms reikalingų skrydžių man buvo pasiūlyta pateikti argumentus, kurių reikia derybose su skrydžių bendrovėmis, ypač dėl skrydžio į Hamburgą. Pasiūlyta pateikti duomenis, kiek dabar keleivių ir įmonių atstovų skrenda ta kryptimi per Rygą ar Kopenhagą. Tokius duomenis galime pateikti vieninteliu būdu – paskelbti narių apklausą“, – pridėjo V. Kažuro.

Oro uostų atstovai kol kas abejoja, ar Klaipėdos regione atsiras reikiamas skaičius keleivių maršrutams į Vokietiją. O štai abejonių dėl skrydžių į Jungtinę Karalystę – nebuvo.

Oro bendrovės galutinę situaciją dėl naujų skrydžių galės skelbti gegužę. Tada ir paaiškės, ar atsiras norimos naujos kryptys į Vokietiją.

Svarbu verslui ir turizmui

Kiek anksčiau Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai deklaravo, jog verslui reikalinga kryptis į Vokietiją (Hamburgą, Frankfurtą prie Maino) ir Amsterdamą.

Beje, dar praėjusių metų pabaigoje „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas teigė, kad užsienio investuotojai norėtų patogesnio susisiekimo tarp Vilniaus ir uostamiesčio – vidinių skrydžių nėra, o nuvažiuoti automobiliu užtrunka apie tris valandas.

Asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovės Klaudijos Kionies teigimu, naujos kryptys iš Palangos oro uosto į Vokietiją svarbios ir turizmui. Klaipėdos regione net 35 proc. užsienio turistų sudaro vokiečiai.

„Dabar darbuojamės ties Vokietijos kryptimi. Savivaldybės ir verslo atstovai yra pažymėję, kad Vokietija yra prioritetas. Formuojamas konkurencingas paketas, kad turėtume reikiamą informaciją ir galėtume ją perduoti Lietuvos oro uostams. Bendra situacija džiugina – Palangos oro uoste keleivių skaičius išaugo beveik dvigubai“, – sakė K. Kionies.

Dabartinės skrydžių kryptys iš Palangos netenkina verslininkų, esamų ir potencialių investuotojų. Jos nėra palankios turistų srautams. Panašu, kad susirinkusiesiems išgirsti apie tai buvo netikėta.

Naujų krypčių svarbą į Vokietiją pabrėžė ir miesto vicemeras Artūras Šulcas.

„Turizmui ir verslui aktualiausi tiesioginiai skrydžiai į Vokietiją. Nėra svarbu, ar tai būtų Hamburgas, ar Berlynas, ar Frankfurtas. Potencialiausi turistai – vokiečiai, kuriems šis kraštas dar kelia tam tikrų sentimentų“, – teigė A. Šulcas.

Įdomu tai, jog kitąmet Palangos oro uoste neliks skrydžių į Kijevą, nors Klaipėdos regionas yra pabrėžęs svarbą šią kryptį išsaugoti.

Informacija

– Praėjusiais metais Palangos oro uostas turėjo skrydžių krypčių į Oslą (Norvegija), Glazgą (Škotija), Londoną (Anglija), Kopenhagą (Danija), Varšuvą (Lenkija), Minską (Baltarusija), Rygą (Latvija), Kijevą (Ukraina), Sankt Peterburgą ir Maskvą (Rusija). Iš jų reguliarios buvo tik Kopenhaga, Londonas, Oslas ir Ryga.

– 2017 m. Vilniaus oro uoste buvo 63 kryptys iš/į 28 šalis, o Kauno oro uoste – 18 krypčių į/iš 11 šalių (daugiau kaip 1 mln. keleivių).

– Lietuvos oro uostai turi Maršrutų plėtros fondą ir dar 2 galimybes paremti oro skrydžių bendrovių atėjimą – 200 tūkst. Eur per 3 metus. Pasak V. Kažuro, šiais metais oro uostų rinkliavų nuolaidų planuojama suteikti už 12 mln. Eur.