Paini įdarbinimo tvarka ukrainiečius nustūmė į „šešėlį“
Ne­le­ga­lus dar­bas su­da­ro ga­na reikš­min­gą da­lį ša­ly­je iš­si­ke­ro­ju­sio „še­šė­lio“, šiam ro­dik­liui ne­igia­mą įta­ką da­ro ir daž­nai ne­tei­sė­tai Lie­tu­vo­je dir­ban­tys už­sie­nie­čiai. Komp­li­kuo­tos jų įdar­bi­ni­mo są­ly­gos šiuo me­tu yra vie­na iš vers­lo kliū­čių, ir ji, kaip ma­no­ma, iš­nyk­tų su­pap­ras­ti­nus pro­ce­są.

Įvairūs šaltiniai rodo, kad Lietuvoje šešėlinėje ekonomikoje sukuriama nuo 15 iki 28 proc. visos šalyje sukuriamos pridėtinės vertės.

Iš praėjusiais metais darbo inspektorių nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių beveik 80 proc. buvo Ukrainos piliečiai, šiemet jų – 70 proc. nustatytų nelegaliai dirbusiųjų.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, apie ketvirtadalį šešėlinės ekonomikos sudaro neoficialus darbo užmokestis, mokamas „vokeliuose“, ir nelegalus darbas. Šios įstaigos Verslumo departamento vadovo Gyčio Morkūno teigimu, nedeklaruotas darbas daro neigiamą poveikį sklandžiai gamybinei veiklai ir darbo jėgos kokybei, trukdo įgyvendinti į augimą orientuotą ekonominę, socialinę ir biudžetinę politiką.

Migracijos departamento duomenimis, šiemet šalyje jau nustatyta daugiau kaip 1,9 tūkst. neteisėtai dirbančių užsieniečių. 417 jų buvo baltarusiai, 317 – ukrainiečiai, 1189 – kiti užsieniečiai.

Nelegalaus darbo mastas padidėjo

Lapkričio mėnesį Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai užfiksavo 24 nelegalaus užsieniečių darbo atvejus. Iš jų 15 vykdė neregistruotą individualią veiklą. Anksčiau tiek inspekcija užfiksuodavo per visus metus. 2009–2013 metais darbo inspektoriai kasmet nustatydavo apie 20 nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių, 2014-aisiais jų buvo 66, 2015 metais – 170.

„Iš praėjusiais metais darbo inspektorių nustatytų 60 nelegaliai dirbusių užsieniečių 47 buvo Ukrainos piliečiai – beveik 80 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių. Iš iki šiol šiemet 90 nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių Ukrainos piliečiai sudarė 70 procentų. Beveik visi nelegaliai (neteisėtai) dirbę Ukrainos piliečiai nustatyti statybos sektoriuje“, – informavo VDI.

Nustatyta, kad pastaraisiais metais daugiausia užsienio piliečių nelegaliai dirbo žuvininkystės, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Iš 170 nelegaliai dirbusių užsienio šalių piliečių buvo 127 Rusijos piliečiai, kurie nelegaliai dirbo su Lietuvos vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančiuose dviejuose laivuose. 32 užsienio šalių piliečiai buvo įdarbinti neturėdami leidimų gyventi ir dirbti arba tik leidimų dirbti Lietuvoje.

Prekybos žmonėmis apraiškos

Pastaruosius dvejus metus statybos sektoriuje akivaizdi tendencija, kai darbuotojus iš Ukrainos į Lietuvą komandiruoja Lenkijos įmonės. Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra nė buvę Lenkijoje ir su jos įmone nėra sudarę darbo sutarčių. Jie, padedami tarpininkų, tiesiogiai atvyksta į Lietuvą. Neišmanydami savo teisių, nemokėdami kalbos atvykėliai gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negaudami už darbą priklausančio atlyginimo. Be to, darbo inspektoriai nustato atvejų, kai Ukrainos piliečiai dirba Lietuvoje pas fizinius asmenis, atvykę savo iniciatyva, pasinaudoję beviziu režimu.

G. Morkūno teigimu, pagal Valstybinės darbo inspekcijos informaciją ir neoficialius užsienio šalių piliečių parodymus kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai darbuotojai yra komandiruoti dirbti Lietuvoje ir ar darbo užmokestis jiems mokamas nustatyta tvarka. „Neatmestina galimybė, kad tokie Lietuvoje dirbantys užsienio šalių piliečiai gali būti prekybos žmonėmis aukos, kurios išnaudojamos darbui“, – sakė jis.

VDI atliktas tyrimas atskleidė, kad nelegalus užsieniečių darbas klesti būtent ten, kur reikalingas nekvalifikuotas darbas. Kaip rodo Lietuvos darbo biržos duomenys, didžiausias darbuotojų stygius yra statybos (19 proc.) ir transporto bei ryšių (13 proc.) sektoriuose. Nekvalifikuotų darbuotojų stygius yra labai ženklus (16 proc.). Šios trys grupės sudaro beveik pusę laisvų darbo vietų, taigi ir rodo didžiausią darbo jėgos poreikį. Tačiau pagal darbo biržos ieškančių darbo asmenų duomenis matyti, kad ieškančių darbo didžiausias poreikis yra administravimo, ekonomikos (39 proc.), rinkodaros srityse (21 proc.), o tai rodo kvalifikuoto darbo perteklių rinkoje.

Formalumai suėda daug laiko

„Versli Lietuva“ atstovas pažymėjo, kad sunkiai perprantamas ir pernelyg dažnai kintantis teisinis reguliavimas įdarbinant užsieniečius verslui kelia didelių problemų. Net ir sąžiningi verslininkai gali neteisingai interpretuoti taisykles, vadovautis ne tais teisės aktais, nesuspėti laiku susipažinti su jų pakeitimais ir dėl to nusižengti įstatymui, arba jie priversti ieškoti profesionalios teisininkų pagalbos, o tai didina verslo sąnaudas.

„Smulkiesiems verslininkams esamas įdarbinimo procesas yra per daug painus, bet susiduriant su vis didesniu darbuotojų trūkumu užsieniečių įdarbinimo klausimas tampa vis aktualesnis ir smulkaus bei vidutinio dydžio įmonėms. Tačiau užsieniečių įdarbinimo sunkumai sukuria terpę apeiti juos ir veiklą perkelti į „šešėlį“. Tuomet atsitinka taip, kad Lietuvoje pradeda dirbti trečiųjų šalių piliečiai, gavę Šengeno šalių vizas Lenkijos turizmo agentūrose ir leidimus dirbti Lenkijoje“, – aiškino G. Morkūnas.

Jo vertinimu, šiemet palengvėjo užsieniečių įdarbinimo sąlygos patvirtinus profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą – tapo lengviau įdarbinti suvirintojus, metalinių laivų korpusų surinkėjus, siuvėjus, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus. Šiose darbo srityse sumažėjo nelegalaus darbo atvejų. Tačiau nelegalus darbas toliau klesti kitose veiklos srityse.

Kaip pažymi „Versli Lietuva“, Lietuvos darbo biržos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikimo Lietuvos darbo rinkos poreikiams priimamas per 28 dienas, o tai nepagrįstai ilgas laikotarpis. Be to, registruoti laisvą darbo vietą reikia dar 14 dienų. Užsienietis taip pat privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį jo vienų metų darbo patirtį pagal turimą profesinę kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus. Atvykusiems iš trečiųjų šalių tai esą nemenka užduotis, nes, pavyzdžiui, iš karo zonos sričių atvykstantys ukrainiečiai gali net neturėti galimybės iš darbdavių gauti tokių pažymų.

„Versli Lietuva“ taip pat pastebi, kad įprastine tvarka bandant gauti leidimą laikinai gyventi užtrunkama iki 4 mėnesių, o skubos tvarka – iki 2 mėnesių. Pridėjus laikotarpį, per kurį surenkami visi reikiami dokumentai, tai užtrunka vidutiniškai apie pusę metų. Tokie terminai, pasak G. Morkūno, parodo šalies įstatymų nelankstumą.

„Neadekvatus ir nacionalinės vizos (D) išdavimo laikotarpis. Dažniausiai ši viza išduodama tik 4 mėnesiams, o norint ją prasitęsti reikia Lietuvoje turėti bent 3 mėnesių darbo stažą. Tačiau vertinant kitų leidimų išdavimo terminus darbuotojas geriausiu atveju atvyksta dirbti jau praėjus mėnesiui ar daugiau, vadinasi, nesusidaro reikiamas darbo stažas vizai pratęsti. Laukiantis kitos vizos užsienietis išvyksta iš šalies arba dirba nelegaliai, arba renkasi kaimynines šalis, kur vizų išdavimo procesas liberalesnis“, – sakė VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas.

Siūlo supaprastinti tvarką

„Versli Lietuva“ siūlo sutrumpinti Lietuvos darbo biržos sprendimo suteikimo terminą nuo 28 iki 10 darbo dienų, taip pat neriboti užsieniečių teisių dirbti nekvalifikuotą darbą ir atsisakyti trūkstamų profesijų sąrašų – visiems užsieniečiams taikyti vienodą tvarką. Darbo biržai taip pat rekomenduojama leisti keisti įdarbinamo užsieniečio pareigybę įmonėje. Prašymų išduoti užsieniečiams leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimo terminą reikėtų sutrumpinti iki 1 mėnesio, taip pat leisti pačiam darbdaviui – ne tik būsimam darbuotojui – teikti dokumentus ir jam atstovauti. Siūloma išduoti nacionalines vizas iki 1 metų, leisti užsieniečiui įsivežti savo šeimos narius po 6 mėnesių laikotarpio.

Užtikrinti greitesnį ir paprastesnį užsieniečių įdarbinimą leistų visų leidimų išdavimo tvarkos perkėlimas į elektroninę erdvę ir proceso optimizavimas vieno langelio principu.