Pagal „minimumą“ likome antri nuo galo
Nuo sau­sio 1-osios mi­ni­ma­lus mė­ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas (MMA) bu­vo pa­di­din­tas iki 400 eu­rų. Šis ūg­te­lė­ji­mas – ma­žiau­sias tarp skur­džiau­siai be­si­ver­čian­čių Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lių, o toks at­sar­gu­mas, eko­no­mis­to nuo­mo­ne, vi­sai ne­svei­kin­ti­nas.

Prieš Naujuosius metus pagal MMA dydį ES trečia nuo galo buvusi Lietuva dabar smuktelėjo žemyn, užleisdama vietą Rumunijai, kurioje minimali alga nuo sausio 1-osios yra maždaug 10 eurų didesnė ir siekia 1900 lėjų (apie 410 eurų). Skaičiuojama, kad MMA šioje šalyje padidėjo apie 100 eurų. Mažiausią minimalų darbo užmokestį Bendrijoje gauna Bulgarijos gyventojai: nuo šių metų jiems mokama apie 26 eurus daugiau nei pernai – iš viso 510 levų (apie 261 euras).

Tomas Tomilinas: „Pasaulis seniai išrado būdą, kaip traukti gyventojus iš minimalios algos spąstų. Tai yra kolektyvinės derybos, šakiniai susitarimai – medikų, mokytojų ir viso viešojo sektoriaus darbuotojų.“

Daugiau nei Lietuvoje šiemet didėjo „minimumas“ ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje minimaliai uždirbančių darbuotojų piniginės papilnės 50 eurų (iki 430 eurų), o Estijoje – 30 eurų (iki 500 eurų).

Tarptautinių ekspertų perspėjimai

Kaip rodo „Sodros“ duomenys, pernai lapkričio mėnesį iki 380 eurų siekiančios algos buvo mokamos 188,81 tūkst. žmonių. 2016 metais tuo pačiu laikotarpiu ne daugiau kaip „minimumą“ uždirbo 255,75 tūkst. darbuotojų. 2015-ųjų lapkritį – 250,01 tūkst. žmonių.

Per dešimtmetį MMA mūsų šalyje padidėjo 168 eurais. Nuo 2008 metų sausio minimali alga siekė 800 litų (apie 232 eurus). Paskui ji buvo padidinta tik po daugiau nei ketverių metų – 2012 metų rugpjūtį, tada pasiekė 850 litų (246 eurus). Pastarąjį kartą MMA buvo didintas prieš pusantrų metų. 2016 metų liepą jis kilo iki 380 eurų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai nebe pirmus metus kalba apie tai, kad atlyginimai Lietuvoje auga sparčiau nei darbo našumas, o tai graso pakenkti šalies konkurencingumui, eksportui, prisidėti prie kainų augimo. „Atsižvelgiant į tai, netikslinga toliau didinti minimalų darbo užmokestį: jis šiuo metu siekia beveik 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir yra santykinai didelis“, – pažymima lapkritį pateiktose TVF misijos Lietuvoje ekspertų išvadose.

Minimalios algos spąstai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas aiškino, kad MMA didėjimas yra geras dalykas, naudingas mažiausiai uždirbantiems žmonėms.

Tačiau, anot jo, reikia nepamiršti, kad MMA dydis yra trišalių derybų tarp profesinių sąjungų, darbdavių atstovų ir Vyriausybės rezultatas.

„Minimali alga visada yra kompromisas, galbūt ne geriausias, bet kompromisas. Manau, tai, kad įtvirtinta, jog prie derybų grįšime kiekvienais metais, yra labai svarbu, nes minimalus atlyginimas nestagnuos. Tai, kad MMA dydis yra užfiksuotas ir negali būti mažesnis nei 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio, reiškia, jog augant ekonomikai, didėjant vidutinei algai turėsime ir minimalios algos didėjimą“, – teigė Seimo narys.

Didelei daliai Lietuvos žmonių gaunant tik minimalią algą ar net mažiau, T. Tomilinas sako, jog privalu rūpintis, kad kuo daugiau žmonių būtų galima ištraukti iš šio rato. Tam jis mato nemažai galimybių.

„Tai yra kolektyvinės derybos, šakiniai susitarimai – medikų, mokytojų ir viso viešojo sektoriaus, o jam iš paskos turi eiti stambūs prekybos tinklai ir visi kiti sektoriai, kur turi atsirasti algų indeksavimo susitarimai, tam tikros bendros žaidimo taisyklės. Neturime kito kelio, pasaulis seniai išrado būdą, kaip gerinti gyventojų padėtį ir traukti juos iš minimalios algos spąstų – tai yra tik kolektyviniai santykiai. Juos skatinsime įvairiais būdais“, – įsitikinęs jis.

Reikia subalansuoto požiūrio

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė nenormalia vadino padėtį, kai valstybėje apie penktadalis dirbančių žmonių gauna minimalią algą. Jos nuomone, svarbu, kad Lietuvoje augtų vidutinis darbo užmokestis, nuo jo turėtų priklausyti ir MMA dydis.

„Statistika rodo, kad praėjusių metų trečiąjį ketvirtį vidutinė mėnesinė alga buvo 850 eurų. Dažniausiai kitose šalyse siekiama, kad minimali alga neviršytų pusės vidutinio darbo užmokesčio. Tai lemia ekonominiai paklausos ir pasiūlos dėsniai. Galime padalyti 850 iš dviejų ir žinosime, kiek daugiausia šiandien galėtume turėti MMA“, – aiškino ji.

Minimalios algos didėjimas yra geras būtent tiek uždirbantiems žmonėms, nes padidėja jų pajamos. Tačiau, R. Budbergytės nuomone, minimali alga neturėtų būti didinama beatodairiškai, nes verslininkai šį padidinimą perkelia į galutinę prekės ar paslaugos kainą.

„Turint tokią didelę infliaciją, kokią turėjome praėjusiais metais, reikia žinoti, kad MMA didinimas gali atsigręžti prieš mus tolesniu kainų augimu. Lietuvoje yra svarbu dar kai kas – šiuo metu darbo rinkoje jaučiama tam tikra įtampa. Taigi verslininkas, jei Vyriausybė nusprendžia padidinti MMA, galvoja, kaip minimalizuoti dėl to padidėjusias sąnaudas. Jis atleis nekvalifikuotus darbuotojus, jei nenorės padidinti galutinės prekės ar paslaugos kainos. Gali būti atleista nemažai žmonių, svarbiausia – jaunų, paprastai mažiau kvalifikuotų. Yra ir pranašumų, ir trūkumų, kurie gali atsirasti dėl to, kad per daug pakelsime MMA. Tačiau, kaip ir sakiau pradžioje, orientuokimės į vidutinį darbo užmokestį mūsų rinkoje“, – kalbėjo parlamentarė.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Mažinti minimaliai uždirbančių žmonių skaičių R. Budbergytė siūlo įvairiomis mokestinėmis priemonėmis skatinant darbdavius mokėti ne tik MMA, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, taip pat mažinti atlyginimo už nelegalų darbą mokėjimą „vokeliuose“ mastą.

Pajamos turi didėti sparčiau

ES kontekste pagal MMA dydį atrodome prastai. Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, pastaruoju metu tapome itin atsargūs MMA didinimo srityje. Jis taip pat akcentavo, kad minimali alga nuo šiemet buvo padidinta gerokai mažiau, nei, pavyzdžiui, didėjo vidutinis darbo užmokestis.

„Turint omenyje, kad Rumunija pastaruoju metu išgyvena didžiulį ekonomikos bumą, bendras ekonomikos augimas yra spartus, atlyginimai sparčiai auga. Tai prikišamai parodo, kad mūsų trečia nuo galo vieta nėra garantuota, ją galime prarasti ir tada konkuruoti tik su paskutinėje vietoje atsidūrusiais bulgarais. Tai rodo, kad jeigu norime sustabdyti emigraciją, mums reikalingas spartesnis pajamų didėjimas. Priešingu atveju atsiliksime nuo visų, o žmonės, ieškodami sprendimo, kaip pagerinti gyvenimą, rinksis kitas valstybes, bet ne Lietuvą“, – įspėjo jis.

G. Nausėdos nuomone, nuo šių metų MMA Lietuvoje galėjo siekti 420–430 eurų, ir šalies ekonomika dėl to nebūtų sugriuvusi. Jeigu 2018-aisiais, kaip prognozuojama, vidutiniškai darbo užmokestis augs 7–8 proc., nuo kitų metų minimali alga galėtų būti padidinta bent 10 proc. – iki 440 eurų.

Komentuodamas TVF rekomendacijas nedidinti MMA, G. Nausėda pažymėjo, kad darbo užmokesčio augimą lemia situacija darbo rinkoje. Jei ir toliau bus jaučiamas darbo jėgos trūkumas, atlyginimai augs sparčiau nei darbo našumas.

Gitanas Nausėda: „Dirbtinai stabdyti algų augimą, kai ir taip trūksta darbo jėgos, tiesiog neįmanoma, nes darbo jėgos dar labiau trūks – ji tiesiog pabėgs.“

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Tokią problemą reikia spręsti iš kito galo – investuoti į technologijas, kurios padėtų didinti darbo našumą sparčiau ir pritemptų jo augimą iki atlyginimų augimo. Dirbtinai stabdyti algų augimą, kai ir taip trūksta darbo jėgos, tiesiog neįmanoma, nes paprasčiausiai situacija pasidarys dar prastesnė: darbo jėgos dar labiau trūks – ji tiesiog pabėgs. TVF visada laikosi konservatyvios pozicijos.

Tačiau priminsiu laikotarpį nuo 2013 iki 2016 metų, kai MMA buvo didintas keletą kartų ir gana nemažai. Na ir ką: prasidėjo masinis nedarbas ar bankrotai? To tikrai neatsitiko. Jų rekomendacijas reikia gerbti, bet visada turėti ir savo nuomonę“, – įsitikinęs ekonomistas.

MMA pokyčiai Lietuvoje

Metai MMA dydis
2008 01 01 800 litų (apie 232 eurai)
2012 08 01 850 litų (apie 246 eurai)
2013 01 01 1000 litų (apie 290 eurų)
2014 10 01 1035 litai ( 300 eurų)
2015 07 01 325 eurai
2016 01 01 350 eurų
2016 07 01 380 eurų
2018 01 01 400 eurų