Nuotolinė darbo vieta: kas mokės už traumą „ne darbe“
Lie­tu­vo­je dar­be su­ža­lo­tų ar žu­vu­sių žmo­nių skai­čius nuo 1992 me­tų iki da­bar jau vir­ši­jo vi­so Aly­taus mies­to gy­ven­to­jų skai­čių ir sie­kia apie 83 tūks­tan­čius. Kon­kre­čiai fi­zi­nei dar­bo vie­tai ir jos sau­gu­mui ke­lia­mi aiš­kūs rei­ka­la­vi­mai, bet dir­bant nuo­to­li­niu bū­du – iš na­mų, vie­šų­jų erd­vių ar net ki­tų ša­lių – trau­ma dar­be ga­li tap­ti fi­nan­si­niu nuo­sto­liu dar­buo­to­jui.

Draudimo bendrovės BTA specialistų teigimu, nors Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra numatyta nuotolinį darbą dirbantiems darbuotojams sudaryti nuo kitų įmonės darbuotojų nesiskiriančias saugos ir sveikatos sąlygas, tačiau modernių darbo formų įvairovė gali sukelti nemažai klausimų.

Darbdaviai stengiasi nuslėpti tikrąsias nelaimingų įvykių ar traumų aplinkybes ir bando įkalbėti darbuotojus kreiptis į medikus ne darbo metu, prisiimti atsakomybę.

„Vertinant Valstybinės darbo inspekcijos pateikiamą statistiką bei BTA administruojamas žalas akivaizdu, kad absoliuti dauguma nelaimingų įvykių bei įvairių susižalojimų darbe įvyksta darbo vietoje. Dažniausiai tai įvairūs fiziniai darbai, kur rizika susižeisti yra didesnė: neatsargiai elgiamasi su prietaisais ar įranga, prarandama koncentracija ar koordinacija. Tačiau ir biurai, kuriuose dabar susitelkę dauguma paklausiausių, geriausiai apmokamų specialistų, susiduria su savais iššūkiais, juos kelia darbdavių suteikiama, o darbuotojų itin pamėgta mobilumo laisvė“, – pranešime spaudai teigia BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.

Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose rekomenduojama aiškiai reglamentuoti darbuotojo pareigas bei atsakomybės ribas, apibrėžti darbo laiką, vietą bei funkcijas, tai galioja ir įforminant darbą nuotoliniu būdu. Pasak pranešimo, jei tai aptariama, tada lengviau nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu, ar visgi – ne. Įvykių ir situacijų būna įvairių.

„Darbuotojai dažnai būna girdėję ir apie tai, kad, tarkime, vykstant į darbą ar iš jo arba keliaujant į darbinius susitikimus už įvykstančius nelaimingus įvykius atsakomybė tenka darbdaviui. Tačiau niuansų ir išlygų šiuo atveju yra tikrai nemažai, tad skatinčiau tiek darbuotojus, tiek ir darbdavius išsiaiškinti ir maksimaliai aiškiai bei abipusiškai priimtinai įvardyti, kokios situacijos iš tiesų laikomos nelaimingais atsitikimais darbe, o kurioms jau teks buitinių traumų statusas“, – pataria specialistė.

Pasak J. Krikščiūnės, šiais laikais, kai darbo funkcijoms atlikti dažnai visiškai pakanka kompiuterio ir mobiliojo telefono bei stabilaus interneto ryšio, darbuotojas nebūtinai darbą dirbs susitarime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. „Darbuotojai yra mobilūs, jie gali pasirinkti tądien dirbti ne namuose, o gerdami kavą kavinėje ar parke mėgaudamiesi saule. Ar tai bus darbo vieta, ar ne? O jei ir aptartos darbo valandos neatitinka numatytų susitarime? Gali susiklostyti tikrai nevienareikšmiškų situacijų, kurių aplinkybes padeda išaiškinti atliekamas tyrimas, inicijuojamas „Sodros“ ar Valstybinės darbo inspekcijos“, – teigia specialistė.

Ji aiškina, kad finansine požiūriu pagrindinis skirtumas tarp įvykio darbe ir buityje yra nedarbingumo išmokos dydis. Nelaimingam įvykiui atsitikus buityje, už pirmas dvi nedarbo dienas nuo 80 proc. kompensaciją moka darbdavys, o už likusį periodą – „Sodra“. Jei nustatoma, kad nelaimingas įvykis nutiko darbo metu – nuo pirmos nedarbingumo dienos „Sodra“ kompensuoja 100 proc. darbo užmokesčio.

J. Krikščiūnė pripažįsta, kad teko neoficialiai girdėti nemalonių patirčių, kai darbdaviai stengiasi nuslėpti tikrąsias nelaimingų įvykių ar traumų aplinkybes ir bando įkalbėti darbuotojus kreiptis į medikus ne darbo metu, prisiimti atsakomybę sau, taip nuskriaudžiant save finansiškai. Ji ragina ieškoti papildomų draudimo instrumentų, kurie galėtų padėti įmonėms didėjant darbuotojų mobilumui.