Nostalgija dzūkus pastūmėjo į sėkmingą verslą
Tar­miš­kais už­ra­šais de­ko­ruo­ti marš­ki­nė­liai, džem­pe­riai, ke­pu­rai­tės, lais­va­lai­kio su­kne­lės bei už­ra­ši­nės iš Aly­taus ki­lu­sių dzū­kų po­rai ta­po sėk­min­gu vers­lu. Kau­ne įsi­kū­rę su­tuok­ti­niai Mil­da ir Jus­ti­nas Stau­gai­čiai pri­si­pa­ži­no ne­si­ti­kė­ję to­kios sėk­mės – jų pre­kės ženk­lo „Vie­ci­nis“ dra­bu­žius iš­di­džiai vil­ki dzū­kai ir Lie­tu­vo­je, ir at­okiau­siuo­se pa­sau­lio kam­pe­liuo­se.

„Griekas dzūko (dzūkės) nemylėc“, „Až kap viecinis tau galiu paporinti“, „Mano dūšioj atlaidai“, „Kožnu dzien“ – tokiomis frazėmis papuošti laisvalaikio drabužiai atsirado iš jaunų alytiškių nostalgijos gimtajam kraštui. Milda ir Justinas jau dešimt metų gyvena Kaune, bet tikina esantys tikri dzūkai, gimę ir visą vaikystę bei paauglystę praleidę Dzūkijos širdyje Alytuje.

„Nors abu esame iš Alytaus, bet susipažinome Kaune studijų metais. Abu buvome drąsūs ir aktyvūs moksleiviai bei studentai. Visada norėjome šio to daugiau, ne tik studijų ir mokslo, vis ieškojome papildomos veiklos“, – pasakojo Milda.

„Pirmoji mūsų bendra kelionė buvo, kai Justinas baigė bakalauro studijas, ir mes pėsčiomis parėjome iš Kauno į Alytų.“

Prisiminti savo šaknis

Poros verslumas atsiskleidė dar studijų metais, juodu aktyviai dirbo su įvairiais verslo ir finansų projektais, organizavo renginius. Abu studijavo Kauno technologijos universitete, Milda – Dizaino ir technologijų fakultete, Justinas bakalauro studijas baigė Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete, dar porą metų Chemijos fakultete studijavo aplinkos vadybą. Milda tikino, kad kai su vyru brandino mintį sukurti kraštiečiams dzūkams skirtą prekės ženklą, jie nesitikėję tokio palaikymo. „Manėme, kad mums patiems patinka, tačiau nežinojome, kaip kiti reaguos. Tiesiog norėjome priminti, kad kalbėti tarmiškai tikrai nėra gėda. Tai mūsų šaknys, tam tikra simbolika. Norime dar kartą priminti dzūkų tarmę, kad jos ne gėdytis ar vengti reikia, o ja didžiuotis“, – įsitikinusi pašnekovė.

Nuo šovusios idėjos iki ryžto ją įgyvendinti praėjo treji metai, bet minties sukurti šį tą originalaus, simbolinio ir atskleidžiančio Dzūkijos krašto širdimi vadinamo Alytaus miesto juodu neatsisakė. Pirmosios idėjos kristalizavosi vaikščiojant, mat tai daryti ypač mėgsta.

„Pirmoji mūsų bendra kelionė buvo, kai Justinas baigė bakalauro studijas, ir mes pėsčiomis parėjome iš Kauno į Alytų. Tai buvo simbolinis grįžimas pas mamą po mokslų, tuomet kelyje užtrukome dvi dienas“, – kalbėjo Milda.

Kas ginčysis, kad "Griekas dzūko nemylėc"? / Asmeninio albumo nuotrauka

Vėliau pora kėlė sau didesnius iššūkius – žygiavo 350 km Šv. Jokūbo keliu Ispanijoje, o einant, Mildos teigimu, nelabai ką nuveiksi, todėl galima daug kalbėtis ir dėlioti įvairiausias mintis. „Šitaip kalbėdamiesi ir sumanėme idėją, kuri turėjo realizuotis į tarmę, kalbėjimą, kultūrą, mūsų vertybes, nes mums šie dalykai yra beprotiškai artimi, esame labai sentimentalūs“, – tikino pašnekovė.

Sentimentus dar labiau kaitino vaikystės prisiminimai, išvaikščioti Dzūkijos miškų takai ir garuojantys močiutės pyragai. Pasak Mildos, prekės ženklas „Viecinis“ pritaikytas būtent dzūkų krašto gerbėjams, priminti tiems, kurie primiršo savo regiono tarmę, ir visiems tiems, kas nori ją pažinti.

Buria bendruomenę

Kavą dzūkai taip pat gurkšnoja iš "Viecinio" puodelio-termoso. / Asmeninio albumo nuotrauka

„Viecinis“ tarsi rengia edukacijos pamoką tiems, kas nežino, kokia dzūkų kalba turtinga, o kiekviena aprangos, kepurėlių ar užrašinių linija supažindina kaskart su nauju žodžiu ar posakiu. Milda pasidžiaugė, jog kūrėjus pasiekia žinios, kad „vieciniai“ vieni kitus suranda ir užsienio šalyse. „Vienas įdomesnių pavyzdžių – „vieciniai“, susitikę Berlyno oro uoste. Mano sesuo vilkėjo mūsų kurtą džemperį ir pastebėjo akylą vaikino žvilgsnį. Kai jų akys susitiko, jis atsisegė striukę ir parodė dėvimus „Viecinio“ marškinėlius. Taip pat matėme mūsų marškinėlius vilkintį muzikantą Ispanijoje. Alytuje irgi gana dažnai sutinkame žmonių, dėvinčių „Viecinio“ aprangą. Taip po truputėlį kuriasi „Viecinio“ gerbėjų būrys, savotiška bendruomenė“, – pasigyrė M. Staugaitienė.

Pašnekovės teigimu, daugiausia „viecinių“ galima sutikti Vilniuje. Sostinėje įsikūrę dzūkai nesigėdija kilmės, išdidžiai ją pabrėžia. Prekės ženklo kūrėjai sulaukia atsiliepimų, kad bičiuliai ar giminaičiai perka ir siunčia dovanų dzūkų tarmės užrašais dekoruotus marškinėlius ir džemperius už Atlanto – į Ameriką ir Kanadą, o egzotiškiausia šalis, kurioje iš Dzūkijos kilęs žmogus vilki „Viecinio“ produkciją – Naujoji Zelandija.

Dzūkijos patriotai Milda ir Justinas Staugaičiai savo prekės ženklo produkciją dažnai pristato gimtinėje vykstančiose mugėse. / Asmeninio albumo nuotrauka

Iš naujo mokosi tarmės

Pašnekovė prisipažino, kad pati vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje tarmiškai nekalbėjo, tad dabar, kol vieni mokosi anglų, jiedu su Justinu aistringai iš naujo mokosi dzūkų tarmės. Tarmišką šneką prisimena tik iš viešnagių pas močiutę, nes tėvai taip pat ja nebekalbėjo. „Jeigu mes neišmoksime, tai viskas, ši karta yra paskutinė, ir tarmės sunyks. Jeigu galėčiau, tikrai sėdėčiau prie savo močiutės visą dieną ir įrašinėčiau jos pokalbius, nes tai yra nuostabiausia, ką dar turime. Deja, nebegaliu, tačiau apylinkėse gyvena daugybė nuostabių močiučių. Mudu su Justinu mėgstame nuvažiuoti į šalia esančius kaimelius ir pasikalbėti su jomis. Draugai savaitgalį važiuoja į „Akropolį“ apžiūrėti naujos drabužių kolekcijos, o mes važiuojame į Zervynas“, – šypsojosi pašnekovė.

M. Staugaitienė įsitikinusi, kad tarmėms apskritai kiekvienas žmogus turi subręsti, nes ji pati mokydamasi mokykloje nesuprato tikrosios jų vertės. „Mokykloje man irgi atrodė, kad tarmė yra nesąmonė, o Kristijono Donelaičio „Metai“ – nesuprantamas kūrinys, pilnas keistų žodžių. Dabar viską matau kitaip, toks supratimas ateina vėliau“, – aiškino pašnekovė.

Nors pora pasirinko gyventi Kaune, kaip tikino Milda, tai padarę tik dėl strategiškai patogesnės vietos plėsti savo verslą ir dirbti. Jeigu šeima švenčia gimtadienį, jis būtinai bus Alytuje, jeigu susitinka su draugais vasarą, tai irgi būtinai Alytuje pas tėvus. „Kėlėme savo vestuvių šventę ir vis tiek padarėme ją Dzūkijoje. Negalime kitaip, labai mylime tą kraštą, tad savo atsidavimą realizuojame kaip mokėdami – per „Viecinio“ prekės ženklą“, – gerai nusiteikusi tikino M. Staugaitienė.