Netekęs pelno Klaipėdos uostas skolintųsi
Klai­pė­dos uos­to plė­tra, pa­gal įmo­nių pa­jė­gu­mą pa­laips­niui ga­lė­tų pa­siek­ti 64 mln. to­nų, ar­ba pa­di­dė­ti 50 proc. nuo per­nai pa­siek­tos 43,1 mln. to­nų apy­var­tos. Ta­čiau pa­siek­ti to­kių re­zul­ta­tų įma­no­ma tik pa­spar­ti­nus kro­vi­nių ju­dė­ji­mo per mies­tą pra­lai­du­mą, pers­ta­čius se­nas uos­to kran­ti­nes ir pa­gi­li­nus pie­ti­nę ak­va­to­ri­jos da­lį.

Klaipėdos uosto plotas per 25 metus padidėjo maždaug 130 ha ir apima 552 ha teritoriją. Pastaruoju metu Vyriausybei pateiktas svarstyti nutarimo projektas, kuriuo numatoma prie uosto prijungti 0,83 ha rezervinės žemės sklypą Strėvos g. 9, suteiktų galimybę netrukdomai naudotis privažiuojamuoju keliu, Baltijos prospekto tęsiniu, kuris būtų reikalingas Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcijai užbaigti. Čia numatyta įrengti dviejų lygių sankryžą.

Miesto poreikiams skiriamos lėšos 2005– 2016 metais sudarydavo vidutiniškai 16 proc. pelno.

Tačiau kitoje vietoje dėl naujos miesto gatvės, vedančios į Kruizinių laivų terminalą ir piliavietę, iš uosto teks iškirpti panašaus dydžio ruožą – 0,72 hektaro.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) prieš keletą dienų yra gavusi savivaldybės raštą dėl būtinų procedūrų žemei perduoti. Tad uosto darbai artimiausiais metais vyks nepakitusio ploto teritorijoje.

Dalis pelno – savivaldybei

Atkuriant Klaipėdos pilies kontūrus išsiaiškinta, kad įvažiavimas į piliavietę dengia pietinio bastiono kampą. Susiderinus su laivininkais buvo suprojektuota 7 metrų pločio Priešpilio gatvė uosto teritorijoje.

Pernai savivaldybė iš Baltijos laivų statyklos už beveik pusę milijono eurų išpirko sandėlius, kuriuos šiemet miesto tarybos bus prašoma leisti griauti, ir tai kainuos kone antra tiek.

Klaipėdos laivų remonto įmonei nugriovus senus statinius uosto teritorijoje, piliavietė ir dabar atrodo erdviau nei anksčiau, tačiau nauja gatvė ne tik pagražintų estetinį gausiai lankomos vietos vaizdą, bet ir pagerintų eismo sąlygas kruizinių laivų turistus vežantiems autobusams. Kaip nurodoma projekte, darbus numatoma atlikti 2018–2019 metais ir tai kainuos 540 tūkst. eurų.

Klaipėdos savivaldybės strateginiame plane 2017–2019 metais taip pat numatyta tiesti Statybininkų prospekto tęsinį iki kelio Klaipėda-Šilutė, rekonstruoti Jūrininkų prospekto bei Tilžės gatvės atkarpas, Pamario gatvę, pertvarkyti žiedinę Mokyklos gatvės ir Šilutės plento sankryžą.

KVJUD yra raštu įsipareigojusi prie šio etapo miesto infrastruktūros pridėti 4 mln. eurų, tačiau įstaigos vadovas Arvydas Vaitkus apgailestauja, kad darbai vyksta vangiai, ir savivaldybė 2017 metais panaudojo tik 460 tūkst. eurų KVJUD lėšų.

A. Vaitkaus skaičiavimais, 2000–2016 metais KVJUD investicijos darniai uosto plėtrai viršijo 55 mln. eurų. Iš jų miesto kelių statybai ir rekonstrukcijai panaudota 22,3 mln. eurų, bendrų miesto ir uosto kelių modernizavimui – 21,8 mln. eurų. Miesto poreikiams skiriamos lėšos 2005–2016 metais sudarydavo vidutiniškai 16 proc. pelno. Tačiau neaišku, ar pinigų miestui uostas skirti įstengs, jeigu 70 proc. pelno tektų atiduoti valstybės biudžetui.

Dalį atriektų bankams

Pastarąjį kartą spaudos konferencijoje KVJUD vadovai pasidžiaugė: liko nedidelė dalis ankstesnių paskolų (8 mln. eurų Šiaurės investicijų bankui), tačiau A. Vaitkus neslėpdamas sarkazmo prognozavo, kad bus naujų skolų. Skolintis tektų net būtiniausiems uosto projektams.

Pernai Seime pakeitus Valstybės ir savivaldybių įmonių bei Pelno mokesčio įstatymus, KVJUD neteko pelno lengvatos ir į valstybės biudžetą šiemet turėtų sumokėti daugiau kaip 20 mln. eurų pelno mokesčio, jeigu, pasak KVJUD finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, nebus nuspręsta kitaip.

Uostas yra strateginis objektas, visas jo pelnas yra investuojamas į uosto ir miesto infrastruktūrą. „Pelno įmoka susieta su nuosavybės grąža, direkcijai ji yra nustatyta 70 procentų. Įstatymas numato, kad visos valstybės įmonės moka pelno įmoką, tačiau Vyriausybė turi teisę pelno įmoką sumažinti, jeigu įmonė įgyvendina svarbius projektus“, – sakė M. Armonaitis.

Susiderinus su laivininkais buvo suprojektuota 7 metrų pločio Priešpilio gatvė uosto žemės ribose.

2017 metais KVJUD iš žemės nuomos ir laivų rinkliavų gavo beveik 60 mln. eurų pajamų, 6 proc. daugiau nei 2016-aisiais. Nors pelnas dar nėra apskaičiuotas, numatoma, kad jis bus didesnis nei anksčiau.

Pagal KVJUD 2016 metų ataskaitą valstybės įmonė uždirbo 28,7 mln. eurų grynojo pelno, veiklos pelnas sudarė 27 mln. eurų. Veiklos pelningumas siekė 48 proc., grynasis pelningumas – 51 procentą.

Strateginiame KVJUD plane numatyta, kad per artimiausius ketverius metus KVJUD turės pasiskolinti daugiau kaip 150 mln. eurų. Tačiau pasitelkus investicijų statistiką netrukus bus bandoma įtikinti Vyriausybę, kad valstybei statyti uostą iš nuosavų lėšų yra pigiau, negu investuoti skolintas už palūkanas lėšas.