Nesustojame pirkti: degalai, gėrimai, būsto apstatymas
Maž­me­ni­nės pre­ky­bos apim­tis Lie­tu­vo­je per me­tus pa­sis­tie­bė dau­giau nei vi­du­ti­niš­kai vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Di­de­lę įta­ką apy­var­tos di­dė­ji­mui tu­rė­jo spar­čiau nei kai­nos au­gan­tis gy­ven­to­jų pra­gy­ve­ni­mo ly­gis.

Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad metinis prekybos augimas Lietuvoje gegužę buvo didesnis nei visoje Europos Sąjungoje (ES). Per metus – gegužę, palyginti su 2017 metų geguže, – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 5,9 proc., o visoje ES – vidutiniškai 2,3 procento. Latvijoje prekyba per metus ūgtelėjo 6,9 proc., o Estijoje – 3,2 procento.

Prie spartaus mažmeninės prekybos augimo nemažai prisidėjo vis dar sparčiai augantis degalų pardavimas – gegužės mėnesį jų parduota 9 proc. daugiau.

Ne taupė, o pirko

Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad mažmeninės prekybos rodiklis padeda pamatuoti gyventojų vartojimo apetitą, o tai esą labai svarbi ekonomikos augimo dalis. Lietuvoje mažmeninės prekybos augimą, anot jos, kursto palanki situacija darbo rinkoje. Sveiki užimtumo rodikliai ir sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantys atlyginimai gerokai lenkia infliaciją ir gerina gyventojų perkamąją galią.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis šalyje vidutiniškai ūgtelėjo net 9,5 proc., atlyginimai kilo beveik visose ekonominėse veiklose. Emigracijos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo įbauginti darbdaviai priversti dosniau kelti atlyginimus, ypač kai infliacija vis dar išlieka viena didžiausių ES. Kylančios algos leidžia gyventojams didinti savo vartojimo išlaidas. Be to, šiemet vartotojų lūkesčiai gerėjo, tai reiškia, kad gyventojai teigiamai vertina ateities perspektyvas ir leidžia sau daugiau naudoti dabar, mažiau atidėdami juodai dienai“, – teigė analitikė.

Vis dėlto ji mano, kad su Europos Sąjungos vidurkiu Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartos kitimo lyginti nereikėtų – ES šalių narių rinka labai fragmentuota, jų ekonomika skirtinga, tad skirtingas ir mažmeninės prekybos sektoriaus pulsas: į ES vėliau įstojusios Vidurio Rytų Europos šalys juda daug aukštesne pavara nei, pavyzdžiui, Pietų Europos valstybės ar Vokietija bei Prancūzija. „Pietų šalyse nedarbo lygis gerokai didesnis nei pas mus, todėl ir galimybių didinti vartojimo mastą mažiau, nes iš darbo rinkos nėra postūmio didėti pajamoms. Be to, gyventojų pajamos brandžios ekonomikos šalyse auga lėčiau nei Rytuose dar ir dėl konvergencijos efekto – besivejančios šalys kyla nuo žemesnės palyginamosios bazės, tad ir augimo tempas didesnis“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

Keli augimo varikliai

Banko „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Lauros Galdikienės tedigimu, prie šių metų gegužės mėnesį stebėto spartaus mažmeninės prekybos augimo nemažai prisidėjo vis dar sparčiai didėjantis degalų pardavimas. Gegužę degalų parduota (pastoviomis kainomis)9 proc. daugiau. Dėl augančios gyventojų perkamosios galios ir menkstančios šešėlinės ekonomikos degalų pardavimo mastas sparčiai auga jau ne pirmus metus. Tiesa, pastaruoju metu išaugusi degalų kaina šį spartų augimą esą gali šiek tiek sulėtinti.

Atmetus degalų prekybą, mažmeninės prekybos apimtis, anot jos, augo nuosaikiau – metinis apyvartos augimas siekė 5 proc., tačiau tai vis vien buvo vienas sparčiausių augimo tempų per pastaruosius metus. Prie jo prisidėjo paspartėjęs mažmeninės prekybos maisto produktais, gėrimais ir tabako produktais metinis augimas.

„Padidėjusį maisto ir gėrimų pardavimą galėjo lemti šiemet šiltesnis, nei įprasta, gegužės mėnuo, bet taip pat ir augusios pensininkų, viešojo sektoriaus darbuotojų, minimalaus darbo užmokesčio gavėjų pajamos. Paprastai asmenys, kurių pajamos mažos, yra linkę skirti didesnę dalį gautų papildomų pajamų ne taupymui, o vartojimui“, – sakė L. Galdikienė.

Paprastai asmenys, kurių pajamos mažos, didesnę dalį gautų papildomų pajamų linkę skirti ne taupymui, o vartojimui.pixabay.com nuotrauka

Anot jos, gegužės mėnesį bendrą mažmeninės prekybos augimą palaikė ir 5 proc. per metus padidėjusi prekyba ne maisto produktais. Sparčiai didėjusį tekstilės, drabužių bei avalynės prekių pardavimą (metinis augimas siekė 8,7 proc.), ekonomistės manymu, greičiausiai lėmė ne tik išaugusi gyventojų perkamoji galia, bet ir šiemet anksčiau, nei įprasta, atėję šilti orai.

I. Genytė-Pikčienė taip pat atkreipė dėmesį, kad itin sparčiai augo prekybos apyvarta ne maistu nespecializuotose parduotuvėse. Be sparčiausiai didėjusios tekstilės, drabužių ir avalynės mažmeninės prekybos apimties, taip pat reikšmingai stiebėsi prekybos apyvarta garso ir vaizdo įranga, įrašais, metalo dirbiniais, dažais ir stiklu, elektriniais buitiniais prietaisais, baldais ir apšvietimo įranga (6 proc.).

„Tai rodo, kad vis dar tęsiasi su aktyvumu nekilnojamojo turto rinkoje susijęs gyventojų apsipirkimas būsto įsirengimo, apstatymo ir remonto prekėmis“, – sakė analitikė.

L. Galdikienė tai taip pat siejo su sparčiu namų ūkių kreditavimo augimu. Visgi aktyvumui būsto rinkoje slopstant šių prekių pardavimo augimas taip pat gali atslūgti.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, per metus net 7,2 proc. stiebėsi maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta. „Toks spartus šios kategorijos augimas – puiki iliustracija, kad gyventojai netaupo, yra linkę vis daugiau lėšų skirti ne būtiniausioms prekėms bei paslaugoms, – sakė ji. – Įdomu tai, kad šiuo metu smunka prekybos dėvėtais drabužiais apyvarta. Tai taip pat puikus indikatorius, parodantis gyvenimo kokybės šalyje gerėjimą. Sunkmečiu ši prekyba demonstravo sparčią apyvartos plėtrą, o ekonomikai įsibėgėjus vis daugiau gyventojų renkasi galimybę įsigyti naujų prekių.“

Vis dar tęsiasi su aktyvumu nekilnojamojo turto rinkoje susijęs gyventojų apsipirkimas būsto įsirengimo, apstatymo ir remonto prekėmis.

„Prognozuojame, jog gyventojų pajamos šiemet bei kitąmet ir toliau išlaikys spartų augimo tempą ir lenks vartotojų kainų augimą, tad gyventojų perkamoji galia ir toliau bus linkusi didėti. Tai ir toliau turės teigiamo poveikio mažmeninės prekybos masto augimui. Visgi mažmeninės prekybos augimo tempą ateityje gali vis labiau slopinti neigiamos demografinės tendencijos, t. y. mažėjantis gyventojų skaičius“, – sakė L. Galdikienė.

Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad mažmeninės prekybos rodiklis padeda pamatuoti gyventojų vartojimo apetitą, o tai esą labai svarbi ekonomikos augimo dalis. Lietuvoje mažmeninės prekybos augimą, anot jos, kursto palanki situacija darbo rinkoje. Sveiki užimtumo rodikliai ir sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantys atlyginimai gerokai lenkia infliaciją ir gerina gyventojų perkamąją galią.