Nepavyksta rasti kompromiso dėl SGD terminalo išlaikymo
Di­džiau­siai du­jų var­to­to­jai Lie­tu­vo­je Jo­na­vos trą­šų ga­myk­lai „A­che­ma“ Klai­pė­dos su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo iš­lai­ky­mo naš­ta, kaip tei­gia ener­ge­ti­kos mi­nis­tras, ga­li su­ma­žė­ti per­pus – iki 10 mln. eu­rų per me­tus. Ga­myk­lą val­dan­čios „A­che­mos gru­pės“ va­do­vas sa­ko, kad nau­jus mi­nis­te­ri­jos pa­siū­ly­mus dar ver­tins, o apie komp­ro­mi­są kal­bė­ti esą per anks­ti.

Žygimantas Vaičiūnas tvirtina, kad „Achemos“ išlaidos sumažės, jei Vyriausybė nutars išpirkti SGD laivą, taip pat dėl kai kurių kitų papildomų sprendimų, kurių jis nedetalizavo. Anot ministro, iki rugsėjo pradžios laukiama „Achemos“ vertinimo. Ši tikina išgirdusi naują pasiūlymą.

Nuo 2013 iki 2018 metų bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024-ųjų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio.

„Yra du pagrindiniai išlaidų mažinimo elementai: vienas susijęs su sprendimu dėl ilgalaikio tiekimo saugumo aprūpinimo, tai yra dėl terminalo išpirkimo – ši dalis nekvestionuojama. Antra dalis nėra tokia didelė vertinant sumomis, todėl šiandien nenorėčiau spekuliuoti. Ir „Achema“ turi pasitikrinti. Kad būtų kokių nors papildomų pasiūlymų, kol kas tikrai neplanuojame, – žurnalistams aiškino Ž. Vaičiūnas, susitikęs su „Achemos grupės“ generaliniu direktoriumi Linu Sabaliausku, o tada pridūrė: – Tai daugiau susiję ir su „Achemos“ vidiniais sprendiniais, ir su valstybės, terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ galimybėmis. Šiuo atveju noriu užtikrinti, kad kalbame tik apie tuos dalykus, nuo kurių priklauso terminalo veikla. Viena dalis yra būtent jo išpirkimas, o kita – infrastruktūra, susijusi su terminalo veikimu, ir būtinasis dujų kiekis, reikalingas jam veikti.“

Vertins pasiūlymus

„Achemos grupės“ vadovas L. Sabaliauskas sakė iš energetikos ministro išgirdęs naują pasiūlymą, kurį dabar ketinama vertinti. Tačiau apie kompromisą, anot jo, kalbėti dar anksti.

„Ministerija turi vis kitokių optimizavimo planų. Šiandien aptarėme vieną jų. Dabar mums vėl reikia skaičiuoti, kas iš to išeina, kaip tas planas veiks ateityje, kaip galima judėti į priekį. Kadangi tai procesas, nenorėčiau konkretizuoti. Naujo ministerijos matymo dar neįvertinome. Mums svarbu susidaryti bendrą vaizdą, kaip ne tik šiuos ar kitus, bet ir ateinančius 5–10 metų pragyvensime“, – po susitikimo su ministru žurnalistams pasakojo L. Sabaliauskas.

Ž. Vaičiūnas tikino, kad yra atviras ir „Achemos“ pasiūlymams, tačiau jie neturėtų reikšti didėsiančios naštos kitiems dujų vartotojams. Anot ministro, „Achemai“ pristatytas kompleksinis priemonių paketas.

„Šįkart pateikėme jau visą kompleksinį priemonių paketą dėl SGD terminalo dedamosios mažinimo. Šį sąrašą iš esmės matome kaip baigtinį. Per praėjusius susitikimus kalbėjome apie vieną iš dalių – apie sprendimo priėmimą dėl terminalo išpirkimo (...) Summa summarum visas pasiūlymų paketas galėtų maždaug perpus sumažinti „Achemos“ indėlį prisidedant prie terminalo išlaikymo“, – pareiškė ministras.

Anot jo, „Achemai“ siūlomos priemonės susijusios su terminalo naudojimu nuo 2019 metų, o kaip vienas variantų yra optimali bendrovės „Litgas“, turinčios sutartį su „Statoil“, veikla.

Kompromiso paieškos

L. Sabaliauskas teigė, jog naują ministerijos pasiūlymą planuojama vertinti savaitę ar dvi. Jis neslėpė, kad „Achemos“ padėtis tebėra nelengva. „Šiandien neturiu pasakyti ką nors gera. Esame tokioje pat situacijoje kaip anksčiau, sprendžiame klausimus dėl veiklos tęstinumo ir kitų dalykų. Dujų kainos vis dar didelės, o trąšų – mažos“, – kalbėjo L. Sabaliauskas.

Tai jau trečias šią vasarą Energetikos ministerijos ir bendrovės vadovų susitikimas. Anksčiau Energetikos ministerija siūlė „Achemai“, mokančiai didžiausią SGD terminalo mokesčio dalį, jau nuo kitų metų pradžios sumažinti SGD terminalo išlaikymo naštą 40 proc. procentų, jei ši įsipareigotų ilgesnį laiką naudoti dujas. L. Sabaliauskas po susitikimo birželio pabaigoje minėjo, jog kompromiso nepavyko pasiekti, bet bus mėginama rasti sprendimą. „Achemos grupės“ didžiausia akcininkė Lidija Lubienė tuomet tvirtino, kad jai nepriimtinas Energetikos ministerijos pasiūlymas „Achemai“ įsipareigoti ilgą laiką pirkti dujas mainais už mažesnę SGD terminalo išlaikymo naštą.

Ž. Vaičiūnas prieš kurį laiką šnekėjo, esą terminalo išlaikymas „Achemai“ ir kitiems dujų vartotojams nuo kitų metų vidurio gali mažėti apie 40 procentų. Tai būtų pasiekta Vyriausybei priėmus sprendimą dėl SGD laivo išpirkimo ar ilgalaikės nuomos po 2024 metų, kai baigsis sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“. Ministerijos skaičiavimais, išpirkus arba išnuomojus SGD terminalą po 2024-ųjų, „Achemos“ išlaidos jau kitais metais sumažėtų nuo 20 mln. eurų iki 14 mln. eurų.

Mokestis kasmet didėja

Vyriausybė jau šiemet turi apsispręsti dėl SGD terminalo likimo po penkerių metų – jį išpirkti arba pratęsti nuomą dar 10 ar 20 metų. Dabar laivas-saugykla „Independence“ priklauso Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG“. Jį iš šios įmonės nuomojasi Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“. Jeigu būtų nutarta laivą-saugyklą po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis, išpirkti, reikėtų sumokėti 121–160 mln. eurų. Tokią sumą nurodė tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting Ltd.“ ekspertai, vadovaudamiesi „viešai prieinama informacija“, nes tikroji išpirkimo kaina yra konfidenciali.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už SGD laivo nuomą, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, „Klaipėdos nafta“ moka 156 200 JAV dolerių (be PVM) per dieną. Iš Lietuvos dujų vartotojų imamas mokestis SGD terminalo sąnaudoms padengti kasmet didėja. 2017-aisiais SGD lėšų administratorius surinko beveik 84,4 mln. eurų, o šiemet tikimasi gauti apie 85,6 mln. eurų už saugumo dedamąją. Kainų komisija prognozuoja, kad SGD saugumo dedamosios dydis smarkiai nesikeis ir 2019 metais.

Ketvirtadalis šio mokesčio atitenka valstybės įmonės „Litgas“ prekybos nuostoliams dengti. Bendrovės, oficialiai vadinamos paskirtąja tiekėja, perkamų ir pigiau parduodamų dujų skirtumas 2016–2018 metais sudarys 62,75 mln. eurų.

SGD terminalas leidžia Lietuvai apsirūpinti dujomis, elektra ir šiluma, tačiau strateginio objekto išlaikymas gula vos keliems ūkio subjektams ant pečių. Daugiausia SGD mokesčio sumoka didžiausia dujų vartotoja šalyje – Jonavos azoto trąšų ir chemijos produktų gamykla „Achema“.

Nuo 2013 iki 2018 metų bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024-ųjų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Vien šiemet jis turėtų siekti daugiau kaip 20 mln. eurų. Tiek pat SGD mokesčio „Achema“ sumokėjo ir pernai.

Pagal šiuo metu galiojančias Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatas, Lietuvoje paskirtasis tiekimas galės būti vykdomas ne ilgiau kaip iki 2024 metų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė „Lietuvos žinioms“ yra minėjusi, kad po 2024-ųjų, nelikus paskirtojo tiekėjo, SGD saugumo dedamosios dydis turėtų mažėti maždaug 20–30 mln. eurų per metus.