Nepatenkinti socialiniai darbuotojai sveikins ministrą
Lie­tu­vos so­cia­li­nių dar­buo­to­jų aso­cia­ci­ja (LSDA) ren­gia ak­ci­ją „Pas­vei­kink mi­nis­trą“ – ra­gi­na so­cia­li­nius dar­buo­to­jus ra­šy­ti svei­ki­ni­mus so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­trui Li­nui Ku­ku­rai­čiui ir taip jam pri­min­ti sa­vo prob­le­mas.

Šia akcija LSDA bando atkreipti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) dėmesį į menkus šalies socialinių darbuotojų atlyginimus, prastą jų darbo vertinimą. Akciją palaiko socialinių darbuotojų profesinės sąjungos.

Tuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Tomas Tomilinas tikina, kad situacija nėra tokia bloga, kokia vaizduojama.

Kitą savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sulauks daugybės neįprastų sveikinimų.

Užvers sveikinimais

LSDA šalies socialiniams darbuotojams siūlo įsigijus atviruką ar atvirlaiškį rašyti L. Kukuraičiui laiškus arba sveikinimus Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga. Juose siūloma išdėstyti, kaip kiekvienas jų jaučiasi būdamas socialiniu darbuotoju, kuo džiaugiasi darbe, dėl ko liūdi ir kokių pokyčių tikisi profesinėje veikloje. Tie, kurie nenori rašyti asmeninio linkėjimo, gali parašyti tik bendro pobūdžio sveikinimą, prašydami ministro nepamiršti socialinių darbuotojų.

Asociacija socialiniams darbuotojams siūlo laiškus siųsti SADM adresu Vilniuje rugsėjo 24–25 dienomis, jei gyvena ne sostinėje, o gyvenantiesiems Vilniuje – rugsėjo 25–26 dienomis.

Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino LSDA prezidentė Jūratė Tamašauskienė, šia akcija siekiama ne tik pasveikinti ministrą L. Kukuraitį, bet ir atkreipti SADM bei ministro dėmesį į socialinių darbuotojų problemas. „Norime, kad ministras žinotų, kad socialiniai darbuotojai yra aktyvūs ir kad nereikėtų pamiršti nei jų, nei jų poreikių. Kol kas nelabai jaučiame, kad Vyriausybė dėl jų ką nors darytų“, – aiškino ji.

Anot J. Tamašauskienės, viena didžiausių problemų – socialinio darbuotojo profesijos įvaizdis, nes viešumoje jos atstovai dažnai prisimenami tik nutikus kokiam nors rezonansiniam įvykiui. Esą retai prisimenama, kad socialiniai darbuotojai dirba su pažeidžiamiausiomis socialinėmis grupėmis, rizikos šeimomis, neįgaliaisiais, benamiais, priklausomybių kamuojamais žmonėmis.

„Socialinio darbuotojo prestižas susijęs ir su apmokėjimu už jo darbą. Darbo užmokestis yra 30 proc. mažesnis už kitų paslaugas teikiančių darbuotojų algą“, – tvirtino LSDA vadovė. Ji neneigė, kad didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune – atlyginimus socialiniams darbuotojams šių paslaugų organizatoriai yra priversti kelti, nes už menką atlyginimą niekas dirbti jau neina. Rajonuose socialinių darbuotojų darbo užmokestis yra menkas. Šalies socialinio darbuotojo darbo užmokesčio iki mokesčių vidutinis dydis yra apie 650 eurų.

Anot J. Tamašauskienės, nors netrūksta raginimų rengti protesto piketus, kitas triukšmingas akcijas ir taip atkreipti valdžios dėmesį į pribrendusias problemas, kol kas LSDA nuo tokių žygių susilaiko – vis dar tikimasi, kad pavyks susitarti be didelio triukšmo.

Profsąjungos palaiko

Lietuvoje yra apie 7 tūkst. socialinių darbuotojų ir apie 9 tūkst. socialinių darbuotojų padėjėjų. Dalis jų priklauso profesinėms sąjungoms. „Lietuvos žinių“ kalbintas Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Vičiūnas teigė palaikantis LSDA idėją, nes dabartinė šalies valdžia socialinius darbuotojus esą apskritai pamiršusi.

„Jie prisimenami, kai kokį nors valdininką ar aukštuomenės asmenį ištinka bėda, ir socialinių darbuotojų pagalbos prireikia jo tėvams ar vaikams. Tuomet jie turi savų reikalavimų, o su socialiniais darbuotojais elgiasi kaip su tarnais“, – tvirtino E. Vičiūnas.

Anot jo, nežinia kodėl Lietuvoje socialinio darbuotojo profesija yra labai nuvertinta. Esą kitose šalyse vyrauja visai kitoks požiūris į socialinius darbuotojus tiek savivaldybių, tiek vyriausybės lygiu, o Lietuvoje jie yra lyg antrarūšiai.

Panašiai kalbėjo Lietuvos socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Nevierienė. Pasak jos, socialinių darbuotojų atlyginimai iš tiesų yra labai maži, nors jiems keliami dideli reikalavimai. Todėl ir profsąjungos atstovai apie šios srities problemas ketina kalbėti su socialinės apsaugos ir darbo ministru L. Kukuraičiu. Jis kviečiamas į rugsėjo pabaigoje rengiamą diskusiją „Socialinis darbuotojas Lietuvos šimtmečio vingiuose“.

„Ten bandysime aptarti ne tik didžiausias problemas, bet ir jų sprendimo būdus, nes dabar socialiai remtiną asmenį aptarnaujantis socialinis darbuotojas beveik pagal savo pajamas taip pat yra priskirtinas socialiai remtiniems asmenims. Todėl viena didžiausių problemų – atlyginimas“, – aiškino A. Nevierienė.

Padėtis gerėja

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas „Lietuvos žinias“ tikino, kad šalies socialinių darbuotojų situacija keičiasi, nes pats ministras L. Kukuraitis pagal išsilavinimą yra socialinis darbuotojas, todėl esą gerai išmano socialinę politiką.

Be to, šiemet šešios profesinės sąjungos – Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija, Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga su SADM pasirašė šakos kolektyvinę sutartį. Joje numatytas didesnis nei iki šiol minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 4,3 (apie 570 eurų neatskaičius mokesčių). Numatyta, kad turintiems atestacines kategorijas nustatomi konkretūs dydžiai, kuriais turi būti didinama pareiginės algos pastovioji dalis. Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams, savo darbo laiku pavaduojantiems nesantį darbuotoją, mokama 30 proc. darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemoka, o už papildomų pareigybės aprašyme nenustatytų užduočių vykdymą – iki 30 proc. priemoka. Darbuotojui naudojant savo automobilį darbui, jam bus kompensuojamos išlaidos degalams ir automobilio amortizacija.

SADM skaičiavimu, šiai sutarčiai įgyvendinti šiemet papildomai gali prireikti apie 354 tūkst. eurų. Tačiau sutartis taikoma tik ją pasirašiusių profesinių sąjungų nariams.

„Iš tiesų socialinių darbuotojų atlyginimai yra mažesni nei, pavyzdžiui, dirbančiųjų švietimo ar sveikatos apsaugos srityse, tačiau, ko gero, didesni nei kultūros darbuotojų. Yra sąlygos didinti atlyginimus socialiniams darbuotojams, tik jos priklauso ne nuo ministro, o nuo savivaldybių, nes didelė dalis socialinių darbuotojų yra finansuojami būtent iš savivaldybių biudžetų“, – tvirtino T. Tomilinas.

Anot jo, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės socialinių darbuotojų atlyginimo vidurkis yra 610 eurų, o net tokių mažesnių savivaldybių kaip Kazlų Rūdos, Rietavo, jau nekalbant apie Vilnių ar Kauną, – beveik 800 eurų.

Pats ministras L. Kukuraitis vakar nedirbo – jam buvo suteiktas tėvadienis.