Neparduotų butų skaičius auga
Vil­niu­je šie­met nuo­sek­liai au­ga nau­jų ne­par­duo­tų bu­tų skai­čius – kai ku­riais ver­ti­ni­mais, jis per­ko­pė 5 tūkst. ir iki me­tų pa­bai­gos ti­kriau­siai ne­su­ma­žės. Kau­ne ir Klai­pė­do­je nau­ji bu­tai yra pa­klau­sūs, to­dėl ten­den­ci­jos šiuo­se mies­tuo­se pri­klau­sys nuo plė­to­to­jų veiks­mų.

Šįmet palaipsniui augęs neparduotų butų skaičius rugsėjo pabaigoje pasiekė 5,06 tūkst., o šio skaičiaus padidėjimui įtakos turėjo aktyvesni plėtotojai, taip teigė įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius. „Vystytojai toliau investuoja ir plėtoja projektus, kol rinka yra palanki. 2017-ieji parodė, kad paskutiniais mėnesiais naujų projektų buvo mažiau ir pasiūla susitraukė iki 4,4–4,5 tūkstančio. Šįmet greičiausiai taip nebus, bet nemanau, kad pasiūla kils kaip iki šiol, metų pabaiga turėtų būti ramesnė. Greičiausiai metus turėtume pabaigti su arti 5 tūkst. neparduotų butų, ir tai bus rekordinis skaičius“, – sakė jis. Plėtotojai žinią apie padidėjusį neparduotų butų skaičių pasitinka ramiai ir neskuba skelbti nuolaidų ar akcijų.

Panašią neparduotų butų statistiką pateikia ir „Hanner“ analitikai – jų teigimu, rugsėjo pabaigoje sostinėje buvo 5,12 tūkst. neparduotų butų.

Bet „Eika“ skaičiuoja, kad per 2018 metų III ketvirtį naujo būsto pasiūla išaugo 3 proc. ir šiuo metu siekia 4,47 tūkst. butų.

Daugėja prestižinio būsto

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikų skaičiavimu, rugpjūčio pabaigoje laisvų ir rezervuotų butų sostinėje buvo 4,9 tūkst. ir nuo metų pradžios padaugėjo apie 300 vienetų.

„Dabar Vilniuje turime rekordiškai daug prestižinės klasės butų. Pastaraisiais mėnesiais rinką papildė dideli prestižinės klasės projektai, turintys po kelis šimtus butų – tai brangus turtas, kuris turi sulaukti pirkėjų. Žiūrint į šįmet suplanuotus projektus, atrodo, kad tendencijos turėtų išlikti panašios – bus parduodama apie 300–310 butų, o neparduotų butų skaičius iki metų pabaigos laikysis apie 5000 per mėnesį“, – prognozavo „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa.

Pasak jo, šįmet per sausį-rugpjūtį sostinės rinkai pasiūlyta 2,9 tūkst. naujų butų, o pernai tuo pat metu – 2,7 tūkstančio.

„Inreal“ duomenimis, iš šiuo metu Vilniuje neparduotų naujų butų pusė sutelkta penkiuose mikrorajonuose: Šnipiškėse (505), Pilaitėje (579), Pašilaičiuose (487), Žirmūnuose (421) ir Užupyje (413). Apie 47 proc., arba 2180, neparduotų butų Vilniuje sudaro ekonominės klasės butai, 25,7 proc., arba 1260, butų – vidutinės klasės, beveik 30 proc., arba 1472, butų – prestižinės klasės.

„Nuo 2017-ųjų ketvirto ketvirčio pastebima, jog neparduotų butų daugėja, tačiau ne taip sparčiai, kad rinkai tai sudarytų spaudimą. Pavyzdžiui, 2015–2017 metais neparduotų butų skaičius jau pastatytuose namuose Vilniuje svyravo nuo 900 iki beveik 1450. Todėl 2018-aisiais fiksuojamas neparduotų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose nėra išskirtinis ir iš esmės parodo, kad plėtotojai sėkmingai parduoda statomus butus“, – sakė „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis. Anot jo, sostinėje neparduotų butų gali šiek tiek daugėti, jei plėtotojai bus aktyvūs.

Kaune pirkėjai aktyvesni

„Inreal“ duomenimis, Kaune neparduotų butų nuo metų pradžios sumažėjo 50 vienetų – iki 640. Anot R. Žulpos, Kaune pirkėjai yra aktyvesni negu plėtotojai, todėl buvo nupirkta daugiau butų, nei pasiūlyta. „Kaune pasiūla mažėja, bet tai nesudaro prielaidų kainų augimui, nes pasiūla pakankama. Aktyvumui augti dar yra vietos ir gali būti, kad, jei vystytojai rinkai nepasiūlys nieko naujo, pasiūla Kaune dar labiau susitrauks“, – teigė R. Žulpa.

„Ober-Haus“ skaičiavimu, Kaune neparduotų butų pastatytuose namuose skaičius per metus paaugo šimtu vienetų ir 2018-ųjų viduryje jų buvo apie 250.

„2016-aisiais Kaune plėtotojai daugiabučiuose pastatė ir pirkėjams pasiūlė 329 butus, 2017 metais – 633 butus, o 2018 metams prognozuojame per tūkstantį pastatytų butų, todėl Kaune ir toliau gali būti fiksuojamas neparduotų butų skaičiaus augimas“, – sakė R. Reginis.

Jo teigimu, Klaipėdoje neparduotų butų palaipsniui mažėjo – metų viduryje jų buvo apie 370. „Klaipėdoje didesnis butų pasiūlos ūgtelėjimas bus užfiksuotas tik šiais metais, nes čia turėtų būti baigtos iki 450 naujų butų statybos dvylikoje skirtingų projektų. 2010–2017 metais uostamiesčio daugiabučiuose vidutiniškai per metus buvo pastatoma tik po 200 butų. Todėl šiame mieste ir toliau fiksuojamas naujų butų pastatytuose namuose mažėjimas, mat rinka pajėgi įsisavinti daugiau būsto, nei jo yra pastatoma“, – aiškino R. Reginis.

„Inreal“ skaičiavimu, nuo metų pradžios neparduotų butų uostamiestyje skaičius išaugo 50 vienetų – iki maždaug 600 rugpjūtį.

FAKTAI

Rugsėjį parduota mažiau

Lietuvoje rugsėjį parduota 10,33 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 9 proc. mažiau nei rugpjūtį ir 2,5 mažiau nei pernai rugsėjį, kai buvo parduoti atitinkamai 11,35 tūkst. ir 10,6 tūkst. NT objektų.

Negalutiniais Registrų centro duomenimis, rugsėjį parduoti 2969 butai – 5,2 proc. mažiau nei rugpjūtį, bet 4,4 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Pirmąjį rudens mėnesį šalyje perleisti 937 gyvenamieji namai (atitinkamai 10,7 proc. ir 1,3 proc. mažiau).

Vilniuje rugsėjį butų pardavimas išliko aktyvus. Rugsėjį sostinėje perleisti 983 butai – 3,8 proc. daugiau negu rugpjūtį ir 9,3 proc. daugiau negu pernai rugsėjį. Tuo metu sostinės gyvenamųjų namų rinkoje pardavimas mažėjo: per rugsėjį parduoti 62 individualūs namai (atitinkamai 21,5 proc. ir 19,5 proc. mažiau).

Kaune buvo parduoti 407 butai – 1,7 proc. mažiau negu rugpjūtį, tačiau 1,2 proc. daugiau negu pernai rugsėjį. Gyvenamųjų namų rinkoje Kaune pokyčių beveik nėra.

Klaipėdoje rugsėjo mėnesį parduoti 245 butai – 13,4 proc. mažiau negu rugpjūtį, tačiau 11,9 proc. daugiau negu pernai rugsėjį.

Pasak Registrų centro, šalies žemės sklypų rinkoje taip pat matyti rudeniui įprastas aktyvumo sumažėjimas. Per rugsėjo mėnesį Lietuvoje iš viso buvo parduota 4,9 tūkst. žemės sklypų – 12,8 proc. mažiau negu rugpjūčio mėnesį ir 9,5 proc. mažiau negu pernai rugsėjį.

Kainos greičiausios ES

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje šių metų pavasarį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, tai skelbia Eurostatas.

Antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku 2017 metais, būstas Lietuvoje pabrango 7,4 proc., Latvijoje per metus būstas pabrango 8,7 proc., Estijoje – 7,4 procento.

Per ketvirtį – antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, būsto kainos Lietuvoje išaugo 2,7 proc., Latvijoje – 3,1 proc., Estijoje – 1,1 procento.

Visoje ES būsto kainos per metus vidutiniškai padidėjo 4,3 proc., o per ketvirtį – 1,4 procento.

„Lietuvos žinių“ inf., BNS