Nepanaudota energija – uždirbtas pinigas
Stam­bie­ji ūki­nin­kai, iš sa­vo ža­lia­vų ku­rian­tys ga­ta­vus pro­duk­tus, ir že­mės ūkio pro­duk­tų per­dir­bi­mo įmo­nės ne­ma­žus pi­ni­gus iš­lei­džia mo­kė­da­mi už elek­tros ener­gi­ją karš­tam van­de­niui ruo­šti, kai rei­kia plau­ti ga­my­bos įren­gi­nius, taip pat mo­kes­čiams už iš­me­ta­mą ang­lies diok­si­dą, ap­lin­kos ter­ši­mą. Va­ka­ruo­se šios lė­šos sėk­min­gai tau­po­mos tai­kant tech­no­lo­gi­nes nau­jo­ves, ku­rios mū­siš­kiams ūki­nin­kams kol kas ne­įdo­mios.

Prie parodos „AgroBalt“ pagrindinio įėjimo buvo įsikūrusi kukli retokai lankoma palapinė, pavadinta „Nepanaudota energija“. O joje – dėžė iš nerūdijančio plieno ir žmogus, galintis paaiškinti tos „dėžės“ privalumus. Pasirodo, tai – Danijos bendrovės pagamintas įrenginys, vadinamas dūminiu ekonomaizeriu.

Rekuperatoriaus principu

Parodos stendą įrengusios bendrovės atstovas Marius Dambrauskas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad maždaug kubinio metro apimties įrenginio paskirtis – mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, valyti nuotekas ir šilumą grąžinti jau išvalytam vandeniui pašildyti. Tai uždaro ciklo sistema, kurios veikimo principas primena rekuperaciją.

„Visa sistema, kurią pavadinome „nepanaudota energija“, labiausiai tiktų maisto perdirbimo įmonėms, stambiems pieno ūkiams, kurie patys gamina produktus, kitoms žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms, kurios sunaudoja nuo 50 kubų karšto vandens per parą, – kalbėjo M. Dambrauskas. – Kaip žinoma, gamybos įrangą, žaliavos talpyklas kaskart reikia perplauti karštu vandeniu, o 50 kubų tam nėra didelis kiekis.“

Karštam vandeniui ruošti naudojamas kuras, kurį deginant į aplinką išmetamas anglies dioksidas. Panaudotas vanduo paprastai išpilamas, tačiau įrengus ekonomaizerį toks vanduo išvalomas ir grįžta į rezervuarą, o jo šiluma grąžinama į termostatą, kur pakaitina išvalytą vandenį iki reikiamos 35–45 laipsnių temperatūros. Taip sutaupomas kuras ir išmetama gerokai mažiau anglies dioksido.

Paprasta apskaičiuoti naudą

Yra nustatyta, kad šildant vandenį dujomis 1 MW kaina yra 35 eurai, grąžintos iš nuotekų šilumos megavatvalandės kaina yra 11 eurų. Per parą sunaudojant 100 kub. m vandens, grąžinama 1,74 MW energijos, tad per darbo dieną sutaupoma 41,7 euro, o per metus –15,2 tūkst. euro. Investicija į įrenginį – apie 40 tūkst. eurų, tad jis atsiperka jau per 2–2,5 metų. „Jei pieno įmonė sunaudoja daugiau negu 50 kub. m vandens per parą, įrenginys atsiperka per porą metų“, – sako M. Dambrauskas.

Tikėtina, kad atsipirktų ir dar greičiau. Mat Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai jau pareiškė Lietuvai pastabų dėl per didelio anglies dioksido išmetimo ir per mažų taršos mokesčių, kurie, Lietuvai tapus EBPO nare, tikėtina, didės.

„Lietuviams sunku įtikti, sulaukiame svečių prie stendo, bet tai vienetai“, – sakė M. Dambrauskas. Jo nuomone, ūkininkus nuo tokių investicijų galbūt sulaiko tai, kad ši priemonė nepatenka į kaimo plėtros programą, todėl jai neskiriama lėšų. Tačiau 35 proc. investicijų į sistemos įrengimą kompensuojama kaip į ekologijos gerinimo priemonę, ir norint gauti tokią paramą nereikia jokių kvietimų. Abiejų rūšių parama nesidubliuoja, todėl, gaunant vieną paramą, galima gauti ir kitą.

Europoje laikoma, kad jei investicija neatsiperka per penkerius metus, nėra reikalo net kalbėti apie ją, o ši atsiperka per 2–2,5 metų. „Jeigu per metus sutaupoma 20–25 tūkst. eurų vien nepanaudotos energijos sąskaita, lietuviams tai atrodo ilgai ir per brangu“, – ironizavo M. Dambrauskas.