Nemoderniems klientams bankai suriša rankas
Ban­ki­nės slap­ta­žo­džių kor­te­lės, skir­tos jung­tis prie in­ter­ne­to ban­ko ir ko­dais pa­tvir­tin­ti mo­kė­ji­mus, tam­pa ban­kų spau­di­mo prie­mo­ne se­niau­siems jų klien­tams – mo­ty­vuo­da­mi tuo, kad pa­čių ban­ki­nin­kų su­teik­ti ko­dų rin­ki­niai jau yra ne­sau­gūs, ban­kai ma­ži­na ne­mo­der­niems klien­tams ope­ra­ci­jų li­mi­tus ir sie­kia pri­vers­ti šios prie­mo­nės at­si­sa­ky­ti įsi­gy­jant mo­der­nias. Ta­čiau mo­der­nios sau­gu­mo prie­mo­nės ga­li bū­ti ne­įkan­da­mos sen­jo­rams ir kai­mo vie­to­vių gy­ven­to­jams.

Šiuo metu SEB bankas savo klientus, kurie prie interneto banko jungiasi ir mokėjimus patvirtina naudodamiesi kodų kortelėmis, perspėja, kad jiems nuo gruodžio 1 dienos sumažins operacijų limitus, arba jie turi pasikeisti prisijungimo priemones moderniomis.

Standartiniai pinigų pervedimo operacijų, tvirtinamų su slaptažodžių kortelėmis, limitai SEB banke pastaruosius kelerius metus yra tokie: vienos operacijos – 290 eurų, vienos dienos bendras operacijų limitas – taip pat 290 eurų, vieno mėnesio – 1450 eurų. Dalis klientų turi didesnius limitus. Tačiau nuo gruodžio mėnesio bankas jiems taip pat pradės taikyti standartinius limitus, jeigu jie neatsisakys slaptažodžių kortelių naudojimo.

SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas Vaidas Žagūnis nurodė, kad jei prie interneto banko klientas jungiasi ir operacijas tvirtina „Smart-ID“ programėle, slaptažodžių kodų generatoriumi, mobiliuoju ar elektroniniu parašu, operacijų limitus jis gali pats nusistatyti pagal savo poreikį. Dėl to į skyrių daugeliu atvejų klientui vykti nereikia.

„Atkreipiame dėmesį, kad norint slaptažodžių kortelę pasikeisti į nemokamą „Smart-ID“ programėlę klientui nereikia fiziškai atvykti į banko skyrių – jis gali programėlę pats atsisiųsti iš „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvių internete ir įsidiegti savo išmaniajame telefone. Tai padaryti nesudėtinga“, – tikino pašnekovas.

Šiuo metu iki 39 proc. SEB interneto banko naudotojų jungiasi slaptažodžių kortele ir jų esą mažėja. Tuo tarpu pernai pristatytos programėlės „Smart-ID“ populiarumas sparčiai auga – ja kol kas naudojasi daugiau nei 110 tūkst. šio banko klientų. Programėlė, anot banko, taip pat suteikia galimybę naudotis visomis banko teikiamomis e. bankininkystės paslaugomis. Tuo tarpu slaptažodžių kortelės panaudojimas yra ribotas.

V. Žagūnio teigimu, SEB bankas planuoja ilgalaikėje perspektyvoje palaipsniui visai atsisakyti slaptažodžių kortelių.

Senjorams – išmanesni mokėjimai

Bankas „Swedbank“ taip pat svarsto įvairius galimus kodų kortelių funkcionalumų apribojimus. Vienas jų – operacijų limitų mažinimas klientams gali būti pritaikytas artėjant kitų metų rugsėjui. Tačiau konkrečių sprendimų bankas dar nepriėmęs. „Bet kokiu atveju apie galimus kodų kortelių panaudojimo ribojimus klientams pranešime ne vėliau nei prieš du mėnesius iki jų įsigaliojimo“, – sakė banko šio atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Jo teigimu, šiuo metu kodų kortelėmis aktyviai naudojasi beveik 500 tūkst. šio banko klientų, bet jų esą nuosekliai mažėja – populiarėjant išmaniesiems įrenginiams, klientai esą renkasi PIN kodų generatorių, programėlę „Smart-ID“ arba mobilųjį parašą.

Šiuo metu iki 39 proc. SEB interneto banko naudotojų jungiasi slaptažodžių kortele./Romo Jurgaičio nuotrauka

Kaip žinoma, „Sodra“ didelę dalį pensijų senjorams bei socialinių išmokų remtiniems asmenims perveda į jų sąskaitas dviejuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose. Paklaustas apie šių klientų naudojamas prisijungimo prie interneto banko priemones, S. Abraškevičius teigė, esą nepastebima, kad slaptažodžių kortelė būtų dažniau naudojama regionuose ar kaimo vietovėse. Jis tikino, kad šių vietovių gyventojams, taip pat pagyvenusiems asmenims nėra problemų pereiti prie išmanesnių mokėjimų patvirtinimo priemonių.

„Visuomenės apklausos rodo, kad 70 proc. gyventojų naudojasi išmaniaisiais telefonais, todėl jiems perėjimas prie „Smart-ID“ programėlės neturėtų sukelti didesnių nesklandumų. Tiems, kas neturi išmaniojo įrenginio, rekomenduojame rinktis PIN kodų generatorių. Klientus taip pat aktyviai kviečiame į „Digi“ konsultacijas, kurių metu juos mokome naudotis banko sukurtais elektroniniais sprendimais“, – kalbėjo „Swedbank“ atstovas spaudai.

Bankas „Luminor“ šiuo metu neplanuoja keisti klientams operacijų limitų ir spaudimo dėl prisijungimo priemonių jiems nedaro, nors didžioji jo klientų dalis jungiasi prie interneto bankininkystės ir patvirtina pavedimus naudodamiesi slaptažodžių kortelėmis. Tokių klientų esą mažėja natūraliai, nes vis daugiau jų pradeda naudoti mobilųjį parašą. Bankas tikisi, kad ateityje didžiausia dalis klientų jungsis prie interneto banko programėle „Smart-ID“.

Per du dešimtmečius paseno

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius tvirtino, kad didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių bankų turi planų keisti prisijungimo kodų korteles moderniais sprendimais. Naujausi prisijungimo įrankiai, anot jo, saugumo požiūriu problemą išsprendžia daug geriau už kodų korteles.

Šiuo metu kodų kortelėmis aktyviai naudojasi beveik 500 tūkst. vieno didžiausių banko klientų.

„Dabartinės prisijungimo kodų kortelės naudojamos jau apie du dešimtmečius, praktiškai nuo internetinės bankininkystės atsiradimo. Technologijos nestovi vietoje – jos tampa pažangesnės, saugesnės ir lankstesnės. Skirti daugiau dėmesio šiai sričiai skatina ir kitų metų rugsėjį įsigaliosiantys ES Mokėjimų paslaugų direktyvoje nustatyti aukštesni saugumo reikalavimai“, – sakė M. Zalatorius.

Jis priminė, kad kiekvienas bankas individualiai informuos savo klientus apie konkrečius planus, priežastis ir laikotarpį, kada ir kurios identifikavimo priemonės bus keičiamos.

Pasigenda švietimo programų

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys pabrėžė, kad pokyčiai bankuose atitinka bendrą europinę ir pasaulinę tendenciją stiprinti mokėjimų saugumą. Tai, anot jo, nėra Lietuvos išradimas – tik šalies prisitaikymas prie bendrų tendencijų. „Todėl didelių priekaištų neturime – žmonės pripranta prie modernesnių elektroninių priemonių, tvarkydami savo bankinius reikalus“, – sakė pašnekovas.

Jo vertinimu, kodų kortelės yra nesaugios, kai kalbama apie didelius pinigus, ir vartotojams reikėtų suprasti, kad griežtesni reikalavimai taikomi jų pačių labui. „Jeigu žmogus linkęs susitaikyti su rizika, kad gali prarasti nedidelę sumą, nes kodų kortele, pavyzdžiui, neetiškai pasinaudos anūkėlis, tuomet viskas gerai, tegul žmogus lieka prie lygmens, kai naudojamos pačios paprasčiausios identifikavimo priemonės, o limitai siekia kelis šimtus eurų. Kartais vartotojai nesupranta, kad geresnės kokybės saugumo priemonės yra skirtos klientui apsaugoti. Ir jos yra visiškai adekvačios, nes didesnes pinigų sumas reikia atitinkamai labiau saugoti. Taip, bankai šiek tiek pastūmėja klientą rinktis didesnį saugumą, bet tai daro gera valia. Galima kalbėti apie tai, kad tos priemonės daugiau kainuoja, bet siekdami apsaugoti savo turtą galbūt galime susitaikysime su tuo, jog mobilusis parašas kainuoja pusę euro per mėnesį“, – svarstė K. Kupšys.

Bankas “Swedbank” taip pat svarsto įvairius galimus kodų kortelių funkcionalumų apribojimus./Romo Jurgaičio nuotrauka

Jis taip pat pabrėžė, kad vyresnio amžiaus žmones reikia mokyti naujų technologijų, ir tai nėra neįmanoma misija. Esą šiandien jau nieko nestebina senjorai, gebantys naudotis internetu ar mobiliosiomis technologijomis, tik gajūs nepagrįsti stereotipai, kad senjorai yra neaktyvi visuomenės dalis. Tačiau pašnekovas pripažino, jog reikėtų labiau padirbėti su švietimo programomis, kad kai kurie žmonės neliktų „paraštėse“ – juos reikia mokyti pasirūpinti savo finansais moderniomis priemonėmis.

„Šiek tiek pasigendu Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos banko dėmesio tam, kita vertus, esama puikių iniciatyvų, kai bibliotekose pagyvenusiems asmenims, žmonėms kaimo bendruomenėse suteikiama prieiga prie interneto“, – sakė K. Kupšys.

Pašnekovas nesutiko, kad kaimo vietovėse yra per mažos žmonių galimybės apsirūpinti mobiliuoju parašu ar išmaniosiomis priemonėmis. „Saugesnės priemonės įsigijimas reikalauja bent vieno kliento apsilankymo – banko skyriuje arba mobiliojo ryšio operatoriaus salone. Dauguma Lietuvos senjorų turi mobiliuosius telefonus, vadinasi, įsigijo telefoną ir SIM kortelę, išmoko juo naudotis. Tai kodėl nepadarius kito žingsnio – nesujungus savo bankinių poreikių su mobiliųjų technologijų poreikiu ir neįsigijus mobiliojo parašo?“ – svarstė K. Kupšys.