Negaila: 3 mln. eurų lengva ranka lenkų bendrovei
Dvie­jų mi­nis­te­ri­jų va­do­vai (ir Vil­niaus me­ras pa­skui juos) džiū­gau­ja at­si­ra­dus tie­sio­gi­niams skry­džiui iš Vil­niaus į Lon­do­no Si­čio oro uos­tą... skry­džiui, ku­ris iš­skir­ti­nai skir­tas vers­lui par­em­ti ir ku­riam vals­ty­bės bei Vil­niaus mies­to su­bsi­di­jos sieks per 3 mln. eu­rų per me­tus. Avia­ci­jos eks­per­tai gūž­čio­ja pe­čiais: lie­tu­viš­kų avia­li­ni­jų ne­rė­mė­me ir lei­do­me joms ban­kru­tuo­ti, bet sve­ti­miems – ne­gai­la. Tuo la­biau, kad iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų ap­mo­ka­mi skry­džio kryp­tis – to­li gra­žu nė­ra ne­pa­kei­čia­ma.    

Konkursas su aiškiu nugalėtoju?

Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų pastangomis buvo pasirašyta sutartis su Lenkijos „LOT Polish Airlines“ bendrove, kuri nuo gegužės pradės vykdyti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą. Skrydžiai bus vykdomi 6 dienas per savaitę, po du reisus pirmyn ir atgal per dieną.

Paskelbto konkurso sąlygos buvo tokios, kad aviacijos ekspertai iškart suprato, jog nugalėtojas aiškus – Lenkijos valstybinės avialinijos „LOT Polish Airlines“.

Šią kryptį abiejų ministerijų vadovai vadina gyvybiškai svarbia šalies ekonominiame ir socialiniame kontekstuose. Dar vasarą buvo paskelbtas konkursas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija konkursą laimėjusiai bendrovei iš Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programos lėšų įsipareigojo padengti visas neišpirktas vietas lėktuve skrydžių metu artimiausiems penkeriems metams.

Tiesa, paskelbto konkurso sąlygos buvo tokios, kad aviacijos ekspertai iškart suprato, jog nugalėtojas aiškus – Lenkijos valstybinės avialinijos „LOT Polish Airlines“. Šie įtarimai konkurso nesustabdė ir jame nugalėjo... „LOT Polish Airlines“.

Skaičiuojama, kad per metus subsidijų dydis lenkų bendrovei gali siekti per 3 mln eurų. Mat konkursą laimėjusi bendrovė „LOT Polish Airlines“ skrydžius planuoja vykdyti 106 vietų „Embraer 190“ orlaiviu. Reiškia, per dieną, norint pasiekti bent 80 proc. lėktuvo užpildymą, reikia į skrydžius pritraukti 340 keleivių. Įdomus faktas, per visus 2017 m. į Londono Sičio oro uostą netiesioginiais reisais atvyko 350 keleivių iš Lietuvos.

Dar vienas įdomus faktas – „LOT Polish Airlines“ nesiruošia konkuruoti bilietų kainomis su šiuo metu į Londoną skraidinančiomis žemų kainų oro linijomis. Šiandien perkant bilietą internetu skrydžiui iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą ir atgal gegužės 13 dienai, jis su mokesčiais kainuoja 200–220 eurų. Į kitus Londono oro uostus ir atgal tuo pat metu tiesioginio skrydžio, trunkančio tas pačias tris valandas, bilietus galima įsigyti už 50 eurų.

Žemų kaštų oro bendrovių keleiviai sudaro 95 proc. visų Vilnius-Londonas keleivių. Pastarieji naudojasi tiesioginiais maršrutais Vilnius – Liutonas arba Vilnius – Stanstedas. Per visus 2017 m. tiesioginiais skrydžiais į šiuos du oro uostus keliavo 362 tūkst. keleivių iš Lietuvos. Netiesioginiais reisais iš Lietuvos į Londono „Heathrow“ oro uostą atvyko 13,3 tūkst. mūsų tautiečių, į „Gatewick – 5,4 tūkst. žmonių.

Džiaugsmas liejasi laisvai

Vis dėlto vos tik prekyboje pasirodė bilietai gegužės mėnesiui iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei valstybinė įmonė „Lietuvos oro uostai“ išplatino bendrą džiugesio kupiną pranešimą spaudai.

„Didžioji dalis sparčiai augančio Londono City oro uosto keleivių – verslo sektoriaus atstovai. Tai, kad turėsime patogius skrydžius į šį oro uostą, neabejojame, dar labiau atkreips jų dėmesį į Lietuvą. Pasidžiaugti galime tuo, kad esame pirmoji šalis Europos Sąjungoje, kurioje skrydžiai, skirti pritraukti verslo keleivius, prireikus, bus skatinami dar ir valstybės“, – teigia valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Marius Gelžinis.

Džiūgavo ir ministrai Virginijus Sinkevičius bei Rokas Masiulis. O nuo jų neatsiliko ir sostinės meras Remigijus Šimašius, kuris patikino, kad savivaldybė trejus metus iš eilės šių bendrovės „LOT Polish Airlines“ skrydžių rinkodarai skirs po 700 tūkst. eurų. Šią naujieną R. Šimašius net įtraukė į savo rinkimų kampaniją.

Remigijaus Šimašiaus "Facebook" tinkle klajojanti reklama / Ekrano nuotr.

Viltis – pritraukti britų investicijas

Sprendimas skirti milijonines subsidijas reisui buvo priimtas „Investuok Lietuvoje“ atlikus maršruto socialinę ir ekonominę analizę.

Pastarojoje teigiama, kad didžiausią potencialą turi verslo segmento skrydžiai į Londoną, tačiau į kurį oro uostą konkrečiai – neįvardijama. Vis dėlto priduriama, kad dėl trūkstamo verslo segmento susisiekimo su Londonu Lietuva pralaimėjo mažiausiai 9 tiesioginių užsienio investicijų projektus, kurių sukuriama pridėtinė vertė siekė 186 mln. eurų per metus.

Toje pačioje analizėje teigiama, kad Vidurio Europos šalimis ypač domisi Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių investuotojai. Tačiau pagal investicijų rodiklius pirmoji stovi ne Didžioji Britanija, o Vokietija. Ji į Vidurio Europos regioną investuojanti tris kartus daugiau nei britai.

Kita priežastis, kodėl tiesioginis maršrutas iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą ir atgal yra gyvybiškai svarbus – Lietuvos eksporto kryptys. Pagal „Investuok Lietuvoje“ pateiktus duomenis Didžioji Britanija yra pirmajame penketuke tarp mūsų šalies eksporto krypčių.

Valstybės sprendimui subsidijuoti lenkų bendrovės vykdomą maršrutą pritaria ir Lietuvos verslo konfederacija. Jos generalinis direktorius Andrius Nikitinas tikina, kad šis maršrutas yra Lietuvos prestižo klausimas. Be to, jis bus patrauklus britų verslininkams, kurie iki šiol į Lietuvą vengė skraidyti pigiomis oro linijomis.

Už 3 mln. eurų buvo paleista „AirLituanica“ su dviem lėktuvais, su 5–6 kryptimis, buvo sukurta apie 60 darbo vietų. Dabar už tą pačią sumą galvojama skraidyti tik viena kryptimi.

„Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad per dešimt metų darbo Didžiojoje Britanijoje buvo ne vienas atvejis, kai negalėjau į konferenciją Lietuvoje pasikviesti verslininko, didesnės bendrovės vadovo iš Didžiosios Britanijos. Jie dėl nepatogios logistikos atsisakydavo skristi. Per metus aš asmeniškai sulaukdavau apie 15 tokių neigiamų atsakymų. Turint omenyje, kad Didžioji Britanija yra mūsų viena pagrindinių eksporto šalių, taip pat – investicijų partnerė, sprendimas paleisti tokį maršrutą, mano nuomone, Lietuvai yra labai reikšmingas“, – sakė A. Nikitinas.

Kodėl ne „Heathrow“?

Kita vertus, „Investuok Lietuvoje“ analizės rengėjai savo išvadose įvardino ne vieną, o du Lietuvos verslui patrauklius oro uostus – Londono Sičio ir „Heathrow“ oro uostus.

Vis dėlto konkursas paskelbtas tik skrydžiui į Sičio oro uostas. Kodėl? Tuo labiau, kad Sičio oro uostas neturi jungiamųjų skrydžių, skirtingai nei „Heathrow“, iš kur galima persėsti net į tarpžemyninius skrydžius. Skrydis į didelius oro uostus, kuriuose galima persėsti ir keliauti kitomis, tolimesnėmis kryptimis, automatiškai padidintų paklausą.

Londono Sičio oro uostas./ Scanpix nuotrauka

Skrydžio labiau reikia patiems lenkams?

Valstybės sprendimas subsidijuoti kaimyninės šalies oro linijas nemaloniai stebina buvusį bendrovės „AirLituanica“ vadovą Eriką Zubrų. Jis priminė, kad šiai bendrovei paremti valstybės buvo prašoma panašios sumos, tačiau lietuvišką vežėją remti buvo atsisakyta.

„Už 3 mln. eurų buvo paleista „AirLituanica“ su dviem lėktuvais, su 5–6 kryptimis, buvo sukurta apie 60 darbo vietų. Dabar už tą pačią sumą galvojama skraidyti tik viena kryptimi. Paskelbtas konkursas žinant, kad ši lenkų bendrovė vienintelė turi tokį orlaivį, kuris gali leistis tokio tipo oro uoste kaip Sitis. Šis oro uostas yra specifinis dėl savo trumpo tūpimo tako ir yra tik keli tipai lėktuvų, kurie techniškai gali tai padaryti. Lenkų „LOT Polish Airlines“ turi tokio tipo orlaivį „Embraer 190“. Pigių skrydžių bendrovės tokių orlaivių neturi. Beje, „AirLituanica“ tokį orlaivį turėjo“, – analizavo E. Zubrus.

Buvusio „AirLituanica“ vadovo teigimu, valstybė daro paslaugą lenkų bendrovei. Kyla įtarimų, kad pirmiausia ne Lietuvai, o „LOT Polish Airlines“ šis maršrutas yra gyvybiškai svarbus.

Buvęs bendrovės „AirLituanica“ vadovas Erikas Zubrus./ BNS nuotrauka

„Europoje yra keturios tokio tipo orlaivį turinčios bendrovės, bet nė viena, išskyrus lenkus, nesiorientuoja į Lietuvos rinką. Tuo tarpu lenkai organizuoja iš Vilniaus keturis kartus per dieną skrydžius į Varšuvą. Jiems apskritai visas Baltijos regionas yra įdomus. Jie, bendradarbiaudami su „Nordica“, neseniai užsisakė daug naujų tolimųjų reisų skrydžių, nori plėsti savo tinklą už Atlanto ar į Aziją ir jiems riekia papildomų jungiamųjų keleivių“, – įsitikinęs E. Zubrus.