Nedarbo rodiklis atspindi tik dalį realybės
Šių me­tų pir­mo­jo ket­vir­čio dar­bo rin­kos sta­tis­ti­ka tar­si ro­dy­tų pa­lan­kias kryp­tis, ta­čiau il­ges­nio lai­ko­tar­pio ten­den­ci­jos liūd­nes­nės.

Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys atskleidžia, kad 2018 metų pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 7,2 proc. – palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 0,5 procentinio punkto, o palyginti su atitinkamu 2017 metų laikotarpiu, sumažėjo 0,8 procentinio punkto.

Bedarbių pirmąjį ketvirtį buvo 103,9 tūkst. – jų skaičius per tris mėnesius padidėjo 6,8 tūkst. (7 proc.), o per metus sumenko 13,7 tūkst. (11,7 proc.). Vyrų nedarbo lygis 2018 metų pirmąjį ketvirtį siekė 8,6 proc., moterų – 5,7 procento.

Ne pirmus metus nedarbo lygis ima sparčiausiai augti nuo trečiojo ketvirčio, prasidedančio liepą, per patį darbų karštymetį.

Jaunimo nedarbas nemažėja. 15–24 metų jaunuolių nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį sudarė 13,9 proc. – per tris mėnesius padidėjo 0,8 procentinio punkto, o per metus beveik tiek pat, 0,9 procentinio punkto, sumažėjo.

Prastėja nuo metų vidurio

Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį beveik nepakito – siekė 2,5 proc., o per metus sumažėjo 0,4 procentinio punkto.

Pirmąjį metų ketvirtį buvo 103,9 tūkst. 15–74 metų bedarbių, iš jų 15–24 metų – 15 tūkstančių. Per ketvirtį bedarbių padaugėjo 6,8 tūkst., iš jų 15–24 metų – 1,1 tūkstančio.

Ilgalaikių bedarbių pirmąjį ketvirtį buvo 35,8 tūkst., arba 34,4 proc. visų bedarbių. Jų skaičius per tris mėnesius sumažėjo 2 tūkst., o per metus – 6,6 tūkstančio.

Šie rodikliai tik iš dalies atspindi Lietuvos darbo rinkos tendencijas. Statistikos departamento teigimu, ne pirmus metus nedarbo lygis Lietuvoje ima sparčiausiai augti nuo trečiojo ketvirčio, prasidedančio liepą, per patį darbų karštymetį. Labiausiai tuo metu didėja 15–25 metų jaunimo nedarbas. Pavyzdžiui, antrąjį praėjusių metų pusmetį jaunimo nedarbo lygis šoktelėjo nuo 12 iki 13,9 proc., o visų darbingo amžiaus žmonių – nuo 6,6 iki 7,2 procento.

Bedarbių per metus pagausėjo nuo 97 tūkst. iki 104 tūkst., arba 7 proc., bet per ketvirtį sumažėjo beveik 12 proc. – apie 18 tūkstančių.

Šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo 92,7 tūkst. 15–24 metų gyventojų. Per tris mėnesius dirbančio jaunimo pagausėjo 0,6 tūkst., bet per metus sumažėjo 5,4 tūkstančio. Pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 1,451 mln. darbo jėgai priskirtinų asmenų, arba, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, 1,6 tūkst. daugiau. Per ketvirtį užimtų gyventojų sumažėjo 5,3 tūkst., o per metus padaugėjo 1,8 tūkstančio.

Dirba, bet ieško darbo

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas „Lietuvos žinioms“ tvirtino rezervuotai vertinantis oficialią darbo rinkos statistiką, ypač pagal metų ketvirčius. „Jei rodiklio pokytis siekia 1–3 proc., esminės tendencijos tai nerodo. Statistika niekada neatskleidžia tikrosios padėties, tik – tendencijas“, – pažymėjo jis.

Kita vertus, anot Ž. Maurico, statistika nerodo skaičių individualumo. Pavyzdžiui, jei gyventojas yra įregistravęs individualią veiklą arba turi verslo liudijimą, bet įsiregistravęs darbo biržoje kaip ieškantis darbo ir papildomų pajamų, sunku pasakyti, ar toks asmuo – bedarbis.

Be to, verslininkai kelioms savaitėms ar mėnesiui samdo žmones, atsiųstus iš darbo biržos, moka pusę algos, nes kitą pusę kompensuoja darbo birža. Tada esą irgi sunku pasakyti, ar taip samdomas asmuo yra bedarbis.

Dirbo kas trečias jaunuolis

15–64 metų gyventojų užimtumo lygis pirmąjį ketvirtį sudarė 70,6 procento. Kas trečias 15–24 metų žmogus dirbo.

Labiausiai – 0,9 proc. per 2018-ųjų pirmąjį ketvirtį ir 2,9 proc. per metus – didėjo 55–64 metų asmenų užimtumas. Gyventojų ekonominis aktyvumas per ketvirtį pakilo 0,5 proc., o per metus – 2,7 procento.

Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 936,1 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių žmonių. Iš jų daugiau kaip pusė (56,4 proc.) – senatvės pensininkai arba išankstinės senatvės pensijos gavėjai.

Ekonomiškai neaktyvaus 15–24 metų jaunimo buvo 65,1 procento. Bet 92,4 proc. tų jaunuolių mokėsi bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose, kolegijose, universitetuose.