Naujas mokestis lietuvių nešokiruos
Ru­si­jos Dū­mo­je ki­lo idė­ja ap­mo­kes­tin­ti kiek­vie­ną as­me­nį, pa­lie­kan­tį šios ša­lies te­ri­to­ri­ją, ne­svar­bu, ar tai bū­tų Ru­si­jos pi­lie­tis, ar į ša­lį at­vy­kęs tu­ris­tas. Vi­si prieš iš­vyk­da­mi iš Ru­si­jos tu­rė­tų su­si­mo­kė­ti po 500 rub­lių (apie 6,7 eu­ro).

Tiek Lietuvos vežėjai, tiek turizmo ekspertai ar įvykius Rusijoje stebintys mūsų šalies politikai įsitikinę, kad išvykimo mokestis šios šalies turistų srautų į Lietuvą nesumažins, tik pačią šalį padarys uždaresnę.

Rinks iš kiekvieno

Pagal Rusijos Dūmoje aptarinėjamą verslo asociacijos „Avanti“ pasiūlymą, 500 rublių (6,7 euro) išvykimo iš šalies mokestį tektų mokėti kiekvieną kartą išvažiuojant iš Rusijos, o išimtis būtų taikoma tik tiems asmenims, kurie Rusijos teritorijoje būna labai trumpą laiką arba vyksta tranzitu oro transportu. Taip į Rusijos biudžetą per metus ketinama surinkti apie 35 mlrd. rublių (apie 467 mln. eurų). Jie galėtų būti skirti vietos turizmui plėtoti. Mat, Pasaulinės turizmo organizacijos duomenimis, kasmet daugėja užsienyje atostogaujančių Rusijos piliečių. Taip yra dėl to, kad Rusijos turizmo paslaugų kainos neatitinka jų kokybės. Taigi norima, kad Rusijos gyventojų pinigai, išleidžiami poilsiui užsienio šalyse, liktų savo šalyje. Kaip pavyzdys, kur Rusijos žmonės galėtų ilsėtis, nurodomas Krymas.

Kiek anksčiau Rusijos finansų ministerija paskelbė, kad palaiko idėją visuose šios šalies regionuose įvesti rinkliavą už valstybės sienos kirtimą. Užmojams apmokestinti visus kertančiuosius valstybės sieną prieštarauja tik Rusijos federalinė turizmo agentūra „Rosturizm“. Pasak jos vadovo patarėjo Andrejaus Monakovo, taip būtų apribota žmonių galimybė patiems laisvai rinktis savo atostogų kelionių maršrutus, atsižvelgiant tik į savo finansines galimybes. Be to, toks dirbtinis konkurencijos ribojimas neprisidėtų prie turizmo paslaugų tobulinimo pačioje Rusijoje.

Didins sąnaudas

Abejojama, ar naujas mokestis kaip nors paveiktų į Lietuvą iš Rusijos atvykstančius šios šalies turistų srautus, o jų kasmet padaugėja daugiau kaip 10 procentų.

Išvykimo mokestį Rusijoje, pagal dabar skelbiamą informaciją, turėtų mokėti ne tik turistai ar savarankiškai keliaujantys asmenys, bet ir Rusijos valstybės sieną kertantys vežimo bendrovių vairuotojai. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas tikino, kad bet koks papildomai įvedamas mokestis tampa papildoma našta vežėjams. „Nors ir nedidelis mokestis didins vežėjų sąnaudas ir blogins konkurencines sąlygas“, – aiškino E. Mikėnas. Pasak jo, šiuo metu Lietuvos vežėjai Rusijos rinkoje jaučia šiokį tokį atsigavimą, tačiau pagrindinės tendencijos kelia nerimą – krovinių srautus iš Lietuvos vežėjų pamažu perima Rusijos, Baltarusijos, kitų buvusių NVS šalių vežėjai.

Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad gali būti, jog tokiu mokesčiu norima įdiegti savotišką kontrolės formą. Tačiau abejojo, ar tai kaip nors paveiktų į Lietuvą iš Rusijos atvykstančius šios šalies turistų srautus, o jų kasmet padaugėja daugiau kaip 10 procentų. Net jei vyksta keturių asmenų šeima, vargu ar 500 rublių mokestis priverstų juos keisti kelionės maršrutą.

Vargu ar toks mokestis atgrasintų ir turistus, iš Lietuvos keliaujančius į Rusiją. Juolab kad nuolat važinėjančiųjų iš Lietuvos į Rusijos Kaliningrado sritį pigesnių degalų, rūkalų ar vaistų jau nebelikę. Tačiau Kaliningrado srities gyventojai vis dar yra pamėgę važinėti į Lenkiją maisto produktų, drabužių, kitokių daiktų. Beje, Kaliningrado srities žiniasklaida abejoja, kad naujas mokestis kaliningradiečius atgrasins nuo tokių važinėjimų.

„Taigi, tai tėra būdas papildyti valstybės biudžetą ir tėvynainių skatinimas daugiau keliauti šalies viduje. Tačiau mūsų šalies turizmo sektorius neturėtų pajusti esminių pokyčių, mat naujas mokestis tikrai nepakeis keliautojų valios“, – svarstė M. Plepytė. Ji priminė, kad panašus mokesčio variantas buvo svarstomas ir Lietuvoje, kai buvo keičiamas Turizmo įstatymas. Buvo norima įkurti specialų fondą, į kurį būtų įnešama tam tikra pinigų suma, bet tam pasipriešino turizmo verslas, nes tai būtų tapę našta turistams.

Be to, planuota, kad tai būtų tarsi garantinis fondas, kurio lėšomis bankroto atveju būtų dengiama draudimo sumą viršijanti skolų dalis. Turizmo įmonės tai prilygino kolektyvinei atsakomybei ir įžvelgė pavojų, kad kai kurios bendrovės galėtų piktnaudžiauti – siekti pasinaudoti tokio fondo egzistavimu. Todėl minėtos idėjos buvo atsisakyta.

Didintų atskirtį

Seimo nario Žygimanto Pavilionio teigimu, toks Rusijos valdžios ir verslo atstovų sumanymas primena Sovietų Sąjungoje buvusią situaciją. Tada irgi buvo sudarinėjamos įvairios kliūtys, kad žmonės negalėtų laisvai keliauti. „Taip stengiamasi apriboti pirmiausia savo gyventojų galimybes pamatyti, kaip iš tiesų atrodo demokratija, kaip demokratinėje santvarkoje, dažnai visai gretimose valstybėse, gyvena žmonės. Tai jau Rusijos valstybinė politika“, – tikino Ž. Pavilionis. Anot jo, naujas mokestis Rusijoje būtų tik dar viena priemonė atriboti žmones nuo realaus pasaulio. Parlamentaras pripažino, kad išvažiavimo mokestis tik dar labiau apsunkintų Lietuvos bendradarbiavimą su Rusijos Kaliningrado sritimi, o su ja mūsų šalį sieja glaudūs ne tik kultūriniai, bet ir ekonominiai saitai.