Naujas įstatymas pravers plačiau medžiotojų pinigines
Vy­riau­sy­bė tei­gia­mai ver­ti­na Sei­me svars­to­mą idė­ją du kar­tus pa­di­din­ti mo­kes­čius už me­džio­to­jų bū­re­lių val­do­mus me­džiok­lės plo­tus bei su­ma­žin­ti sa­vi­val­dy­bėms ten­kan­čią mo­kes­čio da­lį.

Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms, tačiau pateikė kelis pasiūlymus.

Vyriausybė siūlo, kad didesni mokesčiai už medžioklės plotus įsigaliotų nuo 2019 metų pradžios, o ne šiemet, o savivaldybėms tenkanti mokesčio dalis turėtų būti sumažinta nuo 2020 metų.

Mokestis, kurį moka medžiotojų būreliai, priklauso nuo teritorijos tinkamumo gyvūnams. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai ir užpernai jo surinkta 1,1 mln. eurų.

Mokestis lapuočių ir mišriuose miškuose didėtų nuo 0,52 iki 1,04 euro už ha, lapuočių miške (kur tokie medžiai sudaro 25–50 proc.) – nuo 0,35 iki 0,70 euro, spygliuočių miške su nedidele lapuočių priemaiša – nuo 0,26 iki 0,52 euro.

Siūloma nuo kitų metų Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir savivaldybėms vienodai paskirstyti lėšas, gaunamas iš šių mokesčių.

Dabar 30 proc. lėšų, gautų už medžioklės plotus, patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. – savivaldybei, kurios teritorijoje sumedžiotas gyvūnas. Iš šių lėšų mokamos kompensacijos ūkininkams, nukentėjusiems nuo laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, šernų, vilkų.

Mokesčiai už medžioklės plotus nustatyti 2006 metais ir nė karto nebuvo keičiami.