Naudos bus galima išspausti ir iš kanapių stiebų
Lie­tu­vos pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gin­to­jus dvi ge­ros ži­nios pa­sie­kė be­veik vie­nu me­tu. Vals­ty­bi­nė au­ga­lų veis­lių ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja, be ki­tų 111 au­ga­lų veis­lių, į Na­cio­na­li­nį au­ga­lų veis­lių są­ra­šą pa­siū­lė įtrauk­ti ir Lie­tu­vos se­lek­ci­nin­kų su­kur­tą pluoš­ti­nių ka­na­pių veis­lę Aus­ta SK. An­tra nau­jie­na – šiais me­tais Kė­dai­nių lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je (LEZ) ke­ti­na­ma pra­dė­ti mo­der­naus teks­ti­li­nių ka­na­pių stie­be­lių ap­do­ro­ji­mo fab­ri­ko sta­ty­bą.

Nuo 2014-ųjų sausio, kai įsigaliojo Pluoštinių kanapių įstatymas ir leidimas auginti šiuos augalus, jų plotai Lietuvoje ėmė pastebimai didėti. Tais metais pluoštinėmis kanapėmis tebuvo užsėti 1069 ha, o jau 2016-aisiais ‑ 2454 hektarai. Pernai deklaruota 2480 ha pasėlių.

Kol kas šalyje pluoštinės kanapės auginamos sėklai. Ūkininkai, mąstę apie pildomas pajamas iš pluošto gavybos ir susigundę šia archajiška tradicine Lietuvos žemės ūkio kultūra, iš karto susidūrė su problema ‑ derliui nuimti būtina speciali technika. Sėkmingai nupjovus stiebelius juos galima gana plačiai panaudoti tekstilės, statybinių medžiagų, biokuro gamybos ir kitose srityse.

Kanapes itin vertina ekologinių ūkių savininkai. Šie augalai atsparūs daugeliui kenkėjų, todėl dažnai net auginami šalia kitų kultūrų kaip parazitus atbaidanti priemonė. Kadangi kanapės palieka laukus be piktžolių kitiems po jų auginamiems pasėliams, tai itin svarbu sėjomainai.

Originalūs panaudojimo būdai

Kauno rajono Lapių seniūnijos ūkininkams Irenai ir Rolandui Šimkams, pasirinkusiems auginti šilauoges ir kanapes, pirmieji legalizuotų augalų auginimo metai davė ne tik pajamų, bet sukėlė ir galvos skausmą. 2015 metais vienas hektaras subrandino 450 kg kanapių sėklų, iš jų ūkininkai išspaudė apie 80 litrų aliejaus.

„Buvome sudarę sutartį su viena aliejaus spaudykla ir šv. Kalėdų proga paruošėme originalias dovanėles. Aliejus ir kanapinė druska buvo labai paklausūs, bendrovės noriai pirko tokius rinkinius savo klientams ir darbuotojams“, ‑ pasidalijo idėja R. Šimkus.

Tačiau kitais metais, kai jau reikėjo sėti, lauke dar styrojo pernykščių augalų stiebai. Ūkininkai norėjo supresuoti pluoštą, bet nesurado tokių, kurie galėtų atlikti šį darbą. Galop R. Šimkus pats nupjovė kanapes ir suvertė į krūvą.

Kadangi kanapių stiebai labai vertingi, Lapių seniūnijos ūkininkai ketino supresuotu pluoštu apšiltinti sklype esantį namelį su ratais. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad Šimkai išgrindė juo keliuką uogyno link.

Planuoja gamybą be atliekų

Ūkininkams, auginantiems pluoštines kanapes, atrodo, ši veikla netrukus taps pelningesnė. Tekstilinių kanapių auginimo tradiciją Lietuvoje ketina atgaivinti koncernui „Icor“ priklausanti inžinerinių produktų ir sprendimų bendrovė „Axis Industries“.

Ji gegužę įmonės „Natūralus pluoštas“ užsakymu Kėdainių LEZ pradės statyti modernų kanapių stiebų apdorojimo fabriką. „Esame numatę investuoti apie 8 mln. eurų. Tikimės, jog bandomoji eksploatacija bus pradėta dar šių metų rudenį. Planuojame, kad visu pajėgumu fabrikas dirbs jau nuo 2019‑ųjų pradžioje“, ‑ pasakojo bendrovės „Natūralus pluoštas“ generalinis direktorius Raimondas Petreikis.

Kanapių stiebai bus perdirbami į pluoštą, tinkamą tekstilės, popieriaus, statybos pramonei, o likusios medžiagos naudojamos žemės ūkyje ir pramonėje, taip pat kurui gaminti.

Per metus Kėdainių fabrike numatoma perdirbti iki 50 tūkst. tonų kanapių stiebų. Žinoma, pirmais veiklos metais tokio rezultato dar nebus siekiama. Planuojama, kad fabriką tekstilinėmis kanapėmis aprūpins mūsų šalies žemdirbiai. R. Petreikis „Lietuvos žinioms“ užsiminė, jog šiuo metu dirbama su ūkininkais – bendradarbiavimą dėl žaliavos supirkimo ketinama įteisinti sutartimis.

R. Petreikis pabrėžė, kad fabrikas gamins be atliekų: surinkti kanapių stiebai bus perdirbami į pluoštą, tinkamą tekstilės, popieriaus, statybos pramonei, o likusios medžiagos – spaliai ir smulkiosios dalelės – naudojamos įvairiose žemės ūkio ir pramonės šakose, taip pat kurui gaminti. Iš kanapių paruošta pluošto žaliava bus tiekiama Lietuvos ir užsienio šalių rinkoms.

„Lietuvos rinka nedidelė, tiksliau – jos beveik nėra. Dirbame su galimais pluošto naudotojais, tačiau iš pradžių didesnė mūsų gaminio dalis keliaus į užsienį“, ‑ neslėpė „Natūralaus pluošto“ generalinis direktorius. Jis patikslino, kad kol kas numatoma gaminti tik techninį pluoštą, bet ateityje planuojama imtis ir sudėtingesnio perdirbimo.

Ar, atsiradus kanapių stiebų apdorojimo fabrikui, Lietuvoje plėsis ir pluoštinių kanapių plotai, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas nesiryžo prognozuoti. „Kol kas ūkininkai augino šiuos augalus sėklai. Bet jei atsiras galimybė užsidirbti ir iš stiebų, gali būti, kad kanapių populiarumas ūkiuose didės“, ‑ teigė V. Ašmonas.