Naminis maistas į šventę neturės kliūčių
Lie­tu­vo­je po­pu­lia­rė­jan­ti nuo­to­li­nė pre­ky­ba gy­ve­na­muo­siuo­se na­muo­se ga­mi­na­mais pa­tie­ka­lais ne vi­sa­da bū­na sau­gi var­to­to­jui. Ne­tru­kus šį vers­lą tu­rė­tų bū­ti leng­viau le­ga­li­zuo­ti, o ir kon­tro­liuo­ti. Tai ge­ra ži­nia šį šei­mos vers­lą no­rin­tiems pra­dė­ti as­me­nims, bet tik pa­tal­pas pa­gal rei­ka­la­vi­mus pri­tai­kius mais­tui ruo­šti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigia rengti ir derina norminį aktą, kuriame bus nustatyti pagrindiniai reikalavimai asmenims, norintiems gaminti realizuoti skirtus maisto produktus: kepinius, užkandžius, mišraines ir pan. Tai turėtų būti palengvinimas norintiems pradėti verslą.

Gaminti namuose maisto produktus, skirtus parduoti, ir dabar nedraudžia Maisto įstatymas, tačiau nėra reglamentuotos šio verslo sąlygos.

Gaminti namuose maisto produktus, skirtus parduoti, ir dabar nedraudžia Maisto įstatymas, tačiau nėra reglamentuotos šio verslo sąlygos, nors vykdyti šią veiklą legaliai gali tik VMVT tuo tikslu ją įregistravę asmenys.

Negali patikrinti

„Dabartines aplinkybes išnaudoja nelegaliai veikiantys maisto ruošėjai – mat privati teritorija juos gali saugoti nuo tikrintojų, jų į savo patalpas galima ir neįleisti. Pasibeldus į duris vartotojų skundą gavusiam tikrintojui, iš kitos pusės durų jam teigiama, kad bute arba name nieko negaminama – ir neįleidžiama į vidų“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vita Šturmienė. Tokiu atveju reikėtų kviestis policijos pareigūną su liudininkais.

Jos teigimu, nustačius maisto, skirto parduoti, gamintojų registravimo VMVT prievolę, panašių atvejų turėtų smarkiai sumažėti, nes nuo inspektoriaus vizito privati gyvenamoji erdvė apsaugoti negalės, o inspekcija galės planuoti kontrolinius patikrinimus, kurie reikalingi pirmiausia gyvenamuosiuose namuose gamintų produktų vartotojų saugai.

Atrado pomėgį ir kelsis į namus

Interneto skelbimų portaluose, socialiniuose tinkluose knibžda pranešimų apie namuose gaminamus maisto produktus, pasiūlymų padengti šventinį stalą arba atvežti į namus ar darbą, jei užsakoma bent keliasdešimt vienetų. Populiariausi – vieno kąsnio užkandžiai.

Tačiau jų pirkėjas dažniausiai nežino, kokiomis sąlygomis jie gaminami, iš kokios kilmės produktų. Publikuojamuose atsiliepimuose kartais parašoma, kad „labai skanu“, „labai patenkinti“ ir kitokių „labai“. Tai, matyt, pelningas verslas: tikrų tikriausias vienas kąsnis kainuoja nuo 0,35 (atokesniame šalies rajone) iki 1– 1,5 euro (perkant vienetais), o dažniausia kaina – 0,5 euro, kai perkama ne mažiau kaip 20 arba 50–70 užkandžių, sveriančių po 10–20 gramų, padėklais. Tokia porcija gražučių užkandukų kainuoja 50–70 eurų – vakarienei 4–5 asmenims.

Skelbimuose įprastai nurodomas tik telefonas. Tik viename kitame komentare teiraujamasi apie gamintoją. Tai aiškiai nemandagu. Tokių skelbimų autoriai dažniausiai neprisistato ir juolab nenori išsamiau bendrauti su žiniasklaidos atstovu.

Vilnietė Olga Lipnevičienė – maloni išimtis. Ji „Lietuvos žinioms“ papasakojo, kad jos universitetinis išsilavinimas su maisto produktų apdorojimu nesusijęs, virtuvė jai buvo atradimas. Išklausiusi maisto gaminimo kursus, prieš porą metų nusipirko verslo liudijimą ir ėmė namų virtuvėje kurti ir gaminti vieno kąsnio užkandžius.

Pradžia patiko ir pasiteisino, kol atvyko VMVT inspektorė.

„Nenubaudė, bet paaiškino, kad taip neleidžiama ir kad daugiau taip nedaryčiau. Pasiūlė šiai veiklai pasiieškoti labiau pritaikytų patalpų. Dabar nuomojuosi patalpas kavinėje“, – sakė pašnekovė ir tikino supratusi, kad dirbti ankštoje virtuvėje iš tikrųjų ir nepatogu, ir ne visada saugu, nes visko nesužiūrėsi, o ir savo šeimyną reikia maitinti. Lipnevičių šeima statosi gyvenamąjį namą, ir jame, kaip teigia Olga, būtinai bus įrengtos pasirinktam verslui skirtos patalpos.

Dabartines aplinkybes išnaudoja nelegaliai veikiantys maisto ruošėjai – mat privati teritorija juos gali saugoti nuo tikrintojų, jų į savo patalpas galima ir neįleisti.

Olga teigė, kad namuose gaminti maisto produktus, skirtus realizuoti, Lietuvoje nedraudžiama, bet išsamesnių tai reglamentuojančių įstatymų nežinanti. Todėl nudžiugo išgirdusi, kad toks norminis aktas, kuriuo bus sukonkretintos šio verslo sąlygos ir supaprastintos galimybės juo verstis, netrukus bus patvirtintas ir paviešintas.

Pritaria absoliuti dauguma

V. Šturmienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog prieš savaitę VMVT pradėta internetinė gyventojų apklausa, kur sulaukta beveik 1,5 tūkst. atsakymų, rodo, kad beveik 90 proc. respondentų pritaria leidimui parduoti skirtus maisto produktus gaminti individualiuose gyvenamuosiuose namuose, o 83 proc. apklausos dalyvių pritartų ir leidimui gaminti daugiabučiuose.

Vis dėlto, kaip tvirtino tarnybos specialistė, dėl tokių galimybių dar diskutuojama. Ko gero, niekas nepanaikins reikalavimo, kad dėl tokios komercinės veiklos daugiabučiame name pirmiausia reikėtų gauti kaimynų sutikimą. „Jei tokia galimybė ir būtų numatyta, tai būtų leidžiama gaminti tik labai ribotais kiekiais ir tik produktus, kurie pateks į sąrašą, pavyzdžiui, tikrai nebūtų leidžiama daugiabučių patalpose gaminti kepinių su kremais ir kitų greitai gendančių produktų“, – neabejojo VMVT atstovė.

Reklamuojamų maisto produktų gamintojai ir dabar pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus privalo nurodyti patiekalų sudėtį, aiškiai išskirti alergenus, pateikti kitą vartotojui aktualią informaciją. Dabar skelbimų portaluose, socialiniuose tinkluose to nėra, ir tik retais atvejais tokią informaciją žadama pateikti to paprašius pirkėjams.

O. Lipnevičienė „Lietuvos žinioms“ sakė bandžiusi surašyti savo patiekalų ingredientus, bet supratusi, kad tai beviltiškas darbas, nes per didelė jos siūlomų patiekalų ir jų sudedamųjų dalių įvairovė. „Kai klientas paprašo nenaudoti kokių nors maisto produktų, pavyzdžiui, žuvies, taip ir elgiamės. Nepriimame vegetariškų, veganiškų užsakymų, nes į juos reikia atskirai gilintis“, – aiškino Olga.

Paviršinis reguliavimas

VMVT interneto svetainėje galima rasti rekomendacinio pobūdžio informaciją su nuorodomis į kai kuriuos maisto produktus internetu parduodančių ir siūlančių asmenų veiklos reguliavimą įstatymais. Pagrindinis šią veiklą reglamentuojantis aktas yra 2004 metais priimtas Maisto įstatymas. Tarnybos informacijoje pateikiami 6 Europos Tarybos reglamentai bei 2 direktyvos, skirtos maisto produktams.

Rekomendacijose nurodoma, kad kiekvienas maistą apdorojantis ir juo prekiaujantis juridinis ir fizinis asmuo nuo 2008 metų privalo savo veiklą registruoti VMVT.

Dabar VMVT vartotojams siūlo maisto produktus pirkti internetu tik iš patikimų savo veiklą registravusių subjektų, interneto svetainėje apie maisto produktus pateikiančių visą privalomą informaciją apie sudėtį, nurodančių savo tikslius kontaktus, įskaitant juridinio ar fizinio asmens pavadinimą bei konkretų adresą. Juk pirkdamas vien pagal „labai skanu labai gražu“ kriterijų, žmogus nežino nei maisto produktų kilmės, nei gaminimo sąlygų, todėl rizikuoja ir savo paties, ir vaišinamų svečių sveikata. Tarnybos svetainėje galima pasitikrinti, ar asmuo, siūlantis maisto produktus internetu, gamina ir prekiauja legaliai, bet tam reikia žinoti fizinio asmens arba įmonės vardą.

Patvirtinus VMVT parengtą dokumentą, įsigyti leidimus gaminti maisto produktus namuose ir jais prekiauti bus lengviau. Jie galėtų skatinti smulkųjį verslą, bet reikia galvoti ir apie tokio maisto vartotoją, todėl maistas visada turi būti saugus ir pagamintas bei saugomas tinkamoje aplinkoje. „Žmogus gaminti sau gali bet ką, tačiau kai norima realizuoti, gamintojo atsakomybė visiškai kita“, – pažymėjo V. Šturmienė.