Naftos rinkos šuolis sutapo su lietuvišku akcizu: degalai gali dar labiau brangti
Dar prieš mė­ne­sį 1,15 eu­ro už li­trą dy­ze­li­no ir 1,25 eu­ro už li­trą ben­zi­no de­ga­li­nė­je lie­tu­viui bū­tų at­ėmę ža­dą, o šios sa­vai­tės pir­mą die­ną – tai jau įpras­tos de­ga­lų kai­nos. Su to­kio­mis ir dar di­des­nė­mis kai­no­mis Lie­tu­vos de­ga­li­nė­se šie­met ga­li tek­ti su­si­tai­ky­ti, jei iš­si­pil­dys var­to­to­jams ne­ma­lo­nus sce­na­ri­jus. Bet rea­lus ir prieš­in­gas.

Sausio 15-osios rytą „Neste“ degalinėse Vilniuje litras dyzelino kainavo 1,139–1,149 euro, „Viada“ – 1,15 euro, „Circle K“ – 1,166 euro. Litras A95 rūšies benzino – atitinkamai 1,236 euro, 1,25 ir 1,264 euro. Nors nuo sausio 1 dienos buvo padidintas tik dyzelino ir žymėto dyzelino, kurio gali nusipirkti žemdirbiai, akcizas, brango visi degalai.

Nuo sausio smarkiai kilo ir didmeninės dyzelino kainos, kurias nustato „Orlen Lietuva“. Jos į pasaulio rinkos pokyčius reaguoja tą pačią dieną, nors anksčiau bendrovė aiškindavo didmenines naftos produktų kainas nustatanti atsižvelgdama į paskutinių trijų dienų naftos rinkos kainų vidurkį pagal agentūros „Platts“ pateikiamus duomenis.

Operatyvumu šį mėnesį neatsilieka ir degalinių operatoriai, šiaip mėgstantys sakyti, kad pirmiausia parduodami degalai pagal anksčiau įsigytųjų kainas. Ne visose degalinėse ankstesnės kainos užsibuvo ir sausio 1-ąją, kai padidintas dyzelino akcizas.

Iš kaimynų neišsiskiriame

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad naftos produktų kainos degalinėse iš tikrųjų atkartoja didmenines kainas, kurios pradėjo augti dar lapkritį.

„Latvijoje ir Estijoje degalų kainų kreivės yra beveik identiškos kaip Lietuvoje. Dyzelinas ir benzinas ten šiek tiek brangesnis negu Lietuvoje, o Lenkijoje – šiek tiek pigesnis“, – teigė asociacijos vadovė.

Šį kartą naftos kainų augimas visose Baltijos valstybėse sutapo su degalų akcizų padidinimu.

Kol kas, anot D. Jokšienės, degalai nesirengia pigti, juo labiau kad naftą išgaunančių šalių organizacija OPEC svarsto dar labiau mažinti gavybą. „Jei nafta brangs iki 70 JAV dolerių už barelį, sulauksime ir dar didesnių kainų“, – sakė ji.

Prieštaringos prognozės

Didmeninės naftos produktų kainos tiesiogiai priklauso nuo žaliavos kainų rinkoje, o dėl jų rinkos analitikai perspektyvas 2018-aisiais dėlioja skirtingai.

Agentūra „Bloomberg“ pateikė vienos pagrindinių JAV finansinių grupių „Citigroup Inc.“ prognozes, jog naftos kaina šiemet gali svyruoti tarp 70–80 JAV dolerių už barelį, jei nenuslūgs geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Korėjoje. Praėjusiais metais pusę pasaulio naftos rinkos sudarančios „Brent“ naftos barelio vidutinė kaina siekė 54,75 JAV dolerio, o JAV „West Texas Intermediate“ kaina siekė 63,38 JAV dolerio.

„Nebūtų nuostabu, jei potencialūs geopolitiniai įvykiai, darantys didelę įtaką naftos rinkai, bus siejami su Jungtinėmis Valstijomis“, – savo ataskaitoje teigė „Citigroup“ analitikas Edas Morse'as. Anot jo, dabar naftos kainą augina pirmiausia OPEC susitarimas pristabdyti gavybą ir taip sumažinti pasaulinį perteklių. Pasak jo, JAV sankcijų įvedimas Iranui gali ne mažiau kaip 500 tūkst. barelių per dieną sumažinti Artimųjų Rytų naftos eksportą.

Kitas scenarijus

Investuotojai aktyviai stebi, ar JAV toliau didins gavybą, nes tai turėtų smukdyti naftos kainas. Kai kurie rinkos analitikai teigia, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nusiteikęs pradėti gavybą anksčiau saugotuose Arkties, Didžiojo ir Atlanto vandenynų rajonuose. Tai gresia naftos kainai kristi žemiau negu 30 JAV dolerių už barelį.

Pasak analitikų, dabartinį naftos kainos augimą galima laikyti praėjusių metų lapkritį OPEC pasiekto susitarimo dėl gavybos mažinimo tęsiniu, juolab kad susitarimo valstybės savo įsipareigojimus viršijo 20 procentų. Tai mažina naftos pasiūlos pirmenybę prieš paklausą.

Papildoma naftos kainų augimo paskata, anot Rusijos ekspertų, buvo padėtis JAV kuro rinkoje, kur, Amerikos naftos instituto duomenimis, pirmąjį šių metų sausio dešimtadienį naftos žaliavos atsargos šalyje sumažėjo 11,2 mln. barelių, ir tai buvo didžiausias sumažėjimas nuo 1999 metų, paskatinęs naftos brangimą.

Vis dėlto optimistinių naftos kainų konjunktūros prognozių rinkos analitikai šykšti. Pasaulio bankas 2018 metų naftos kainos lūkesčius sumažino nuo 60 iki 56 JAV dolerių už barelį. Banko ekspertai abejoja, kad OPEC sugebės ir toliau reguliuoti naftos pasiūlos ir paklausos balansą pasaulinėje rinkoje. Kita vertus, D. Trumpo administracija sausio pradžioje jau pasiūlė pradėti jūrinės naftos gavybą ir jau registruojamos norinčios to imtis bendrovės. Ankstesnis JAV prezidentas Barackas Obama uždraudė atlikti naujus gręžinius Amerikos pakrantės vandenyse. Į draudžiamas zonas pateko 465 tūkst. kvadratinių kilometrų Aliaskos akvatorijoje ir daugiau kaip 15 tūkst. Šiaurės Atlante. Naftos ir dujų gavybos infrastruktūra šiuose regionuose jau yra ir gavybą galima atnaujinti iš karto.

JAV naftos bendrovės sėkmingai didina skalūnų naftos gavybą. Valstijų energetikos ministerijos energetikos valdybos (EIA) duomenimis, 2018–2019 metais gavybos mastas šalyje išaugs iki rekordinio lygio nuo 1970 metų. Jau šiemet gavyba viršys 10 mln. barelių per parą. Tai panaši apimtis kaip Rusijoje ir Saudo Arabijoje. EIA skaičiuoja, kad iki 2019 metų lapkričio gavyba gali viršyti 11 mln. barelių per parą, ir tokiu atveju JAV taptų pasaulinėmis naftos lyderėmis. Tai pasiekti padėtų sumažėjusi skalūnų naftos gavybos savikaina: 2014 metais ji buvo 83 JAV doleriai už barelį, o dabar, taikant naujas technologijas, vos viršija 20 dolerių. „Atsižvelgdami į didžiulius išteklius, operatoriai gali didinti gavybą ir esant pačioms kukliausioms naftos kainoms“, – pažymima EIA ataskaitoje.

Problema yra tai, kad JAV gavybos rekordai niveliuoja kitų OPEC šalių pastangas mažinti gavybą. Rusijos naftos rinkos analitiko Sergejaus Suverovo nuomone, Vašingtonas yra pasirengęs naftos kainos kritimui. „Netgi augant pasaulinei energijos išteklių paklausai, rinka neišvengs žaliavų perprodukcijos, kuri buvo matoma iki OPEC susitarimo. Tokiu atveju naftos kaina galėtų kristi iki 2016 metų lygio, arba žemiau negu 30 JAV dolerių už barelį“, – prognozuoja ekspertas.

Mažmeninės dyzelino kainos kai kuriose valstybėse 2018 m. sausį, eurai už litrą

ValstybėKainos ribosVidutinė kaina
Lietuva1,10–1,201,11
Latvija1,05–1,201,13
Estija1,10–1,301,19
Lenkija*1,01–1,201,10
Liuksemburgas1 01–1,201,10
Graikija1,40–1,601,50
Jungtinė Karalystė*1,20–1,351,29
Vokietija1,20–1,401,32

* Perskaičiuota eurais pagal oficialų kursą sausio 15 dieną

Šaltinis: numbeo.com

Didmeninės „Orlen Lietuva“ dyzelino kainos, eurai už litrą

DataDyzelinasŽymėtas dyzelinasBenzinas A95
2017–12–150,9380,5661,033
2017–12–220,9430,5701,039
2018–01–020,9800,6291,037
2018–01–080,9780,6271,036
2018–01–110,9940,6481,058

Šaltinis: „Orlen Lietuva“