Naftos kaina perspėja – ekonomika lėtėja
Ža­lia­vų rin­kos rea­guo­ja į eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mą. Bū­tent tuo aiš­ki­na­mas me­tų san­dū­ro­je ste­bi­mas naf­tos pi­gi­mas. Gruo­džio pra­džio­je naf­tą eks­por­tuo­jan­čių ša­lių or­ga­ni­za­ci­jos OPEC su­da­ry­to su­si­ta­ri­mo su Ru­si­ja ir kai ku­rio­mis ki­to­mis ša­li­mis ma­žin­ti naf­tos ga­vy­bą (OPEC+ su­si­ta­ri­mas) po­vei­kis kol kas ir­gi men­kas.

2018 metais „Brent“ rūšies nafta atpigo apie 20 procentų. Spalio pradžioje jos kaina buvo pasiekusi viršūnę, bet vėliau smuko kone 40 procentų. Per metus, t. y. iki šių metų sausio 5 dienos, barelis naftos atpigo daugiau kaip 10 JAV dolerių – kainavo 57,28 dolerio, pernai – 67,75 dolerio.

Kol kas rinkos elgiasi atsargiai, tad, tikėtina, gali išsipildyti prognozės, jog naftos kainos šiemet svyruos ties 70 JAV dolerių.

35 centai

Didžiausią kainą, 86,29 dolerio, „Brent“ nafta buvo pasiekusi pernai spalio 3 dieną. Tačiau paskui ji ėmė smarkiai kristi, kol spalio 24-ąją nusirito iki 50,47 dolerio. Taigi didžiausią ir mažiausią naftos barelio kainą pernai skyrė daugiau kaip 35 JAV dolerio centai.

Nuo 2019-ųjų pradžios nafta kasdien po keletą JAV centų brangsta, o sausio 7-osios rytą jau buvo priartėjusi prie 58 dolerių. Vis dėlto, pasak rinkos analitikų, dabartinį kainos padidėjimą dar ankstoka vadinti naftos rinkos atsigavimu. Pažymima, kad išankstiniai sandoriai buvo sudaromi dar spalį, ir tai sutapo su JAV vertybinių popierių rinkos smukimu. Tarptautiniai investuotojai, suabejoję artimiausiomis Amerikos ir pasaulio ekonomikos perspektyvomis, ėmė atsisakyti ir akcijų, ir naftos, kuri tebėra pagrindinis energijos šaltinis.

Visos rinkos koreguojamos

Kartu su nafta 2018 metais žemyn patraukė ir metalo – aliuminio, vario, nikelio, švino, cinko – kainos. Tuo metu auksas nuo lapkričio vidurio pradėjo sparčiai brangti. Nors jo kaina iki metų pabaigos nespėjo pasiekti 2018-ųjų sausio lygio, visa tai, pasak rinkos ekspertų, rodo, kad investuotojai tikisi pasaulio ekonomikai neramių, o gal ir krizinių 2019 metų, todėl ima kaupti tradicinį saugų turtą.

Tačiau kol kas rinkos elgiasi atsargiai, tad, tikėtina, gali išsipildyti prognozės, jog naftos kainos šiemet svyruos ties 70 JAV dolerių. Apie panašią tendenciją „Lietuvos žinioms“ praėjusią savaitę kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis. Jis mano, kad šiemet ekonomika dar augs, bet gerokai lėčiau negu pernai. Be kita ko, lėtėjimą profesorius sieja ne tik su naftos, bet ir su kitų energijos išteklių brangimu šiais metais.

OPEC neatsisakė nuo sausio mažinti naftos gavybą po 1,2 mln. barelių per parą. Tai paskata kilti kainai, tačiau jos augimą kol kas stabdo didelės JAV naftos atsargos. Kainų lygį iš dalies gali reguliuoti tokie veiksniai kaip žiemos orai, politiniai įvykiai pasaulyje. Šiuo metu rinkų dėmesys sutelktas į JAV ir Kinijos derybas dėl abipusių prekybos santykių apribojimų. Baigti derybas numatyta iki kovo 1 dienos, o dabar, kaip teigiama, jos „teikia vilčių“.

Mažmeninės prekybos mįslės

Šiandien dar prieštaringai galima kalbėti apie naftos kainų prognozes 2019-aisiais, tačiau bent praėjusios savaitės pabaigoje šalies degalų vartotojus pradžiugino degalinių tinklų operatorių ryžtas 3–4 centais už litrą sumažinti porą savaičių aukštai laikytas degalų kainas, nors bendrovė „Orlen Lietuva“ jas akivaizdžiau karpė jau nuo praėjusių metų gruodžio 21 dienos.

Tiesa, pigiausiai degalais prekiaujančiose mažųjų tinklų degalinėse ir pirmomis sausio dienomis benzinas bei dyzelinas buvo parduodamas po 1,04–1,06 euro už litrą, arba per 10 centų pigiau nei didžiųjų tinklų degalinėse.

Kita vertus, dyzelino ir benzino kainų lygumas degalinėse yra mažmeninės rinkos reikalas, nes didmeninės šių degalų kainos smarkiai skiriasi – 35–50 centų už litrą.