Nacionalinio atostogavimo ypatumai
Be­veik 24 proc. tris­de­šimt­me­čių ir jau­nes­nių dar­buo­to­jų Lie­tu­vo­je tei­gia nor­ma­liai pa­il­sin­tys per il­gą­jį sa­vait­ga­lį. 40 proc. vy­res­nio am­žiaus dir­ban­čių­jų pil­nai at­si­jun­gia nuo dar­bo tik per 2 sa­vai­tes.

Tokias įžvalgas pateikia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.

„Šiuo metu Lietuvoje paprastam dirbančiajam numatyta 20 darbo dienų apmokamų atostogų, – pranešime spaudai teigė CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – ilgiau ilsėtis gali tik kai kurių profesijų atstovai, taip pat ilgesnį laiką išdirbę vienoje vietoje ar turintys kitų įstatymais numatytų privilegijų. Be to, ne vienas iš Lietuvos „patraukliausių darbdavių“ savo darbuotojams dovanoja dar iki penkių dienų apmokamo poilsio.“

Lietuviškos atostogos nėra nei pačios trumpiausios, nei pačios ilgiausios. Tarptautinės darbo organizacijos (International Labour Organization – ILO) 2012 m. duomenimis, Kinijoje dirbantiesiems priklausė 5, Japonijoje – 10, JAV – 16, Ispanijoje – 22, Danijoje – 25, o Prancūzijoje – net 30 dienų apmokamų atostogų. Tiek pat, kiek ir lietuviai, apmokamo poilsio dienų gauna Vokietijos, Olandijos, Šveicarijos, Belgijos, Italijos, Graikijos, Čekijos, Latvijos gyventojai.

„O ar lietuviams pakanka atostogų, kad visiškai atgautų jėgas? To paklausėme 1415 dirbančių įvairiose Lietuvos įmonėse,“ – sako R.Tatarėlytė.

Paaiškėjo, kad jaunesni darbuotojai Lietuvoje sugeba pailsėti nuo darbo per trumpesnį laiką nei jų vyresni kolegos. Matyt, to priežastis ir greitėjantis gyvenimas, ir jaunesnės kartos gebėjimas greičiau persijungti nuo vienos veiklos prie kitos, ir aukštesnė poilsio kokybė, ir tai, kad tarp jaunesnių daugiau asmenų be šeimos, vaikų.

Pasak pranešimo, daugiausiai trisdešimtmečių ir jaunesnių dirbančiųjų nurodė, kad tinkamai „įkrauna baterijas“ per vieną atostogų savaitę (28,4 proc.). Vyresni asmenys dažniau rinkosi variantą „dvi savaitės“ (40,1 proc.), kuris tarp trisdešimtmečių buvo antras pagal populiarumą (24,7 proc.).

Netikėta, jog 23,5 proc. jaunesnių darbuotojų buvo įsitikinę, kad pailsėti nuo darbo jiems pakanka ilgojo savaitgalio, kai tarp vyresnio amžiaus asmenų taip greitai atstatančių jėgas buvo kone dvigubai mažiau (12,6 proc.).

Jaunesnės kartos atstovai taip pat dažniau teigė, kad ilgesnio poilsio jiems išvis nereikia, nes sugeba suderinti kasdienį darbą ir poilsį (9,3 proc.).

Aiškinančių, kad tinkamai pailsi tik per 3–4 savaičių ar ilgesnes atostogas, gausiausia buvo tarp skaičiuojančių jau ketvirtą dešimtį ar daugiau (24,1 proc.). Tarp jaunesnių, tokių, kuriems būtinos ilgos atostogos, buvo tik 10,7 proc.

Kiek neįprasta, jog išvis neatostogaujančių dalis nuo amžiaus beveik nepriklauso, o štai, kad per atostogas yra trukdomi iš darbo, dažniau pripažino vyresni nei trisdešimties darbuotojai.