Mokslininkai „priburia“ ūkininkams pelno
Net ir mo­der­nių ūkių sa­vi­nin­kams kar­tais už­ten­ka moks­li­nin­ko užuo­mi­nos, ir įpras­ta veik­la tam­pa pel­nin­ges­nė ar­ba ša­lia jos at­si­ran­da ne ma­žiau pel­nin­ga pa­pil­do­ma. Vis dėl­to ino­va­ci­jos nau­dai įro­dy­ti moks­li­nin­kams daž­nai pri­rei­kia ne vie­nų me­tų.

Buvusio Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto (ŽŪMMI) mokslininkai du dešimtmečius triūsė, kol nustatė, kokios daigintos sėklos garantuoja geresnę mėsos kokybę ir didesnius pieno primilžius. Pasak ŽŪMMI vadovės prof. Elvyros Jarienės, šiandienos inovacija prasidėjo nuo eksperimentų daiginant kviečius ir išsiplėtė iki įvairių sėklų želmenų ir jų panaudojimo galvijų pašarams papildyti.

Eksperimentas buvo vykdomas šešiuose – Aleksandro Stulginskio mokomajame, Upytės eksperimentiniame, Šilutės veislininkystės, Felikso Vaitelio (Kėdainių r.), Vaidutės Stankevičienės (Biržų r.) ir Dangirutės Kazakevičienės (Marijampolės r.) – ūkiuose.

Buvo sumontuota speciali įranga želmenims auginti. Mokslininkų inicijuoto projekto „Konkurencingas ūkis“ metu buvo stebima, kokių rūšių sėklos ar jų mišiniai yra efektingiausi šeriant jais melžiamas karves, penimus galvijus ir jų prieauglį. Galvijams buvo duodama skirtingų daigų: kviečių, miežių, žirnių, pupų, liucernų ir net kukurūzų.

„Tarkime, nuo liucernų daigų pastebimai gerėja produkcijos kokybė, tačiau dar reikia skaičiuoti, ar atsipirktų galvijus tokiais daigais šerti, mat liucernų sėkla yra labai brangi. O štai žirnių ir pupų sėkla gerokai pigesnė, tačiau mėsos kokybė taip pat labai pagerėja“, – rezultatais ir pastebėjimais dalijosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė Astrida Miceikienė.

Galvijams patiko žalieji kokteiliai

Nors projekte numatytas bandymų laikas pasibaigė, Šilutės veislininkystės ir V. Stankevičienės ūkiuose inovatyviu pašaru galvijai šeriami ir toliau, nes ūkių savininkai patenkinti sumažėjusiomis išlaidomis ir pagerėjusia produktų kokybe. Taip pat skaičiuojama, ar ši inovacija būtų naudinga visuose gyvulininkystės ūkiuose.

Šiandienos inovacija prasidėjo nuo eksperimentų daiginant kviečius ir išsiplėtė iki įvairių sėklų želmenų ir jų panaudojimo galvijų pašarams papildyti.

Pasak A. Miceikienės, žalieji kokteiliai labiausiai patvirtino lūkesčius mėsos gamyboje. Pieno kokybė taip pat pagerėjo, padidėjo baltymingumas ir primelžiamas kiekis. „Tačiau didžiausias ekonominis efektas gautas jautienos gamyboje dėl ypač pagerėjusios kokybės“, – pastebėjo ekonomikos ekspertė.

Mokslininkė tvirtino: gyvulininkystės veikla Lietuvoje šiuo metu yra mažai pelninga arba nepelninga, tačiau tikimasi, kad dalį koncentruotųjų pašarų ateityje bus galima pakeisti daigais. Dar galutinai neapibendrinti rezultatai rodo, kad vietoj tradicinio pašaro galvijams davus želmenų ir efektyviai panaudojus įrangą (o ateityje ją automatizavus) inovacija turėtų atsipirkti ir per produkcijos kiekį, ir per pagerėjusią produkcijos kokybę. Tai leistų efektyvinti ūkių veiklą, sumažinti savikainą ir padidinti gyvulininkystės produkcijos pajamas – inovacijos grąža būtų dviguba. Be to, būtų sprendžiamos aplinkosaugos problemos.

„Dabar Lietuvoje ypač daug dėmesio skiriama trumposioms maisto grandinėms ir kokybiškai produkcijai. Mūsų technologai ištyrė, kad galvijų pašarą papildžius želmenimis ūkininkams atsivertų didesnės galimybės prekiauti ekologiška arba bent jau sveikesne produkcija“, – įsitikinusi ekonomikos ekspertė.

Prognozuoja pupų aukso amžių

Vieną iš projektui „Konkurencingas ūkis“ pasitelktų augalų – pupas – plačiau tyrinėjo VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto profesorius Kęstutis Romaneckas ir jo komanda. Mokslininkai vykdė projektą „Tvaraus ūkininkavimo ir trumpos rotacijos su pupomis poveikis aplinkai, pasėlių produktyvumui ir bioekonominiam potencialui realizuojant ES Žalinimo programą“.

Pupos buvo auginamos penkiuose skirtingai įdirbtos – nuo gilaus arimo iki tiesioginės sėjos – žemės plotuose, naudojant skirtingus kiekius trąšų. Bandymai vykdyti dešimt metų. „Mums pavyko įrodyti, kad auginant pupas galima supaprastinti žemės dirbimą, dvigubai sumažinti chemikalų kiekį, nenualinti dirvožemio ir vis tiek gauti ekonomiškai pagrįstą 4 t/ha derlių“, – džiaugėsi profesorius. Mokslininko teigimu, pupos yra toks unikalus augalas, kad galima trejopa nauda – dirvožemiui atkurti užtenka likusių šaknų, ūkininkas gauna apie 4 t/ha derlių, o stiebus energetikai gali perdirbti į granules.

Pavyko įrodyti, kad auginant pupas galima supaprastinti žemės dirbimą, nenualinti dirvožemio ir vis tiek gauti ekonomiškai pagrįstą 4 t/ha derlių.

„Iš pupų antžeminės dalies gaunama apie 5 t/ha biomasės, plius dar tona piktžolių. Ketiname patentuoti technologiją. Nuo pupų auginimo priklauso granulių kokybė, auginant pagal šią technologiją galima pareguliuoti ir antrinių žaliavų kokybę“, – teigė K. Romaneckas.

Pasak mokslininko, tais metais, kai ūkininkams nepavyktų pupų apginti nuo piktžolių, kenkėjų ir ligų, biomasei būtų galima panaudoti visą augalą. Pupos pagal sausą biomasę prilygsta kukurūzams ir turi esminį privalumą – nenualina dirvožemio. Pupos yra bene geriausias priešsėlis daugumai javų. Skaičiavimai liudija, kad net ir gaunant mažą – 2–2,5 t/ha – pupų derlių, ilgalaikėje perspektyvoje netektas pajamas galima atsiimti tame pat plote auginant rapsus ar javus. Be to, sutaupoma ir trąšų, pasireiškia agroekologinis aspektas: stabdomas aplinkos šiltėjimas“, – pupų naudą vardijo profesorius.

K. Romanecko vadovaujama mokslininkų komanda ketina sukurti energetinių augalų rotacijas. „Žilvičiai, kukurūzai, vis labiau populiarėjančios kanapės dirvožemį alina, todėl energetinėms reikmėms auginamus augalus siūlysime kaitalioti su pupomis“, – būsimą darbą reziumavo mokslininkas.

Nuo 2018 metų Europos Komisija visoje Europos Sąjungoje (ES) uždraudė ankštinių augalų pasėliuose, jeigu jie deklaruojami žalinimui, naudoti pesticidus. Nors žemdirbiai piktinosi, kad be pesticidų gauti normalų žirnių ar pupų derlių neįmanoma, bent jau kol kas šalyje pupų plotai nesumažėjo, priešingai – ryškėja augimo tendencija. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2016 metais deklaruota 68,3 tūkst. ha pupų, 2017 metais – 72,8 tūkst. ha, 2018-aisiais – 73,1 tūkst. ha šių augalų. Remdamiesi ūkininkų simpatijomis, pupoms mokslininkai prognozuoja aukso amžių.

Mokslas įsitraukė vėliau

Šias dvi inovacijas mokslininkai patys pasiūlė žemdirbiams. Pasirodo, kad ne mažiau vaisinga ir šių dviejų grandžių draugystė, kai idėją subrandina žemdirbiai, o mokslininkai ją tik išgrynina. Tai liudija Kaišiadorių r. įmonės „Agrolinija“ pavyzdys. Importavę 63 grynaveisles Angusų veislės telyčias bei tris bulius iš Vokietijos ir 2010 metais pradėję vystyti veislinės – mėsinės galvijininkystės verslą Kaišiadorių rajone, bendrovės akcininkai jau kurdamiesi buvo numatę, kaip tvarkys mėšlą.

Pasak bendrovės vadovo Vaido Veželio, su mėšlo pertekliaus problema nesusidurta netgi tada, kai buvo laikoma apie 600 galvijų, jis buvo kompostuojamas ir tręšiami laukai. Šaltuoju periodu galvijai „Agrolinijoje“ laikomi ant gilaus kraiko, o vasarą išgenami į ganyklas. Tuo metu tvartai panaudojami susikaupusiam mėšlui kompostuoti. Įdiegus naujoviškas technologijas paaiškėjo, kad bendrovė gali pagaminti labai geros kokybės kompostą. Kadangi jo panaudojimas yra ribotas, pradėta ieškoti galimybių, kaip iš kompostuoto mėšlo gaminti trąšas.

„Įrengėme eksperimentinį kompostuoto mėšlo granuliavimo cechą, pagaminę eksperimentines partijas, pradėjome tyrinėti šias trąšas bendradarbiaudami su ūkininkais. Tuomet ir supratome, kad reikia pradėti draugauti ir su mokslininkais. Taigi kreipėmės į buvusio ASU Aplinkos ir ekologijos instituto docentą daktarą Juozą Pekarską. Bendradarbiaujant ši trąša buvo patobulinta, granuliuotų trąšų linija išplėsta, o naujai veiklai įkurta antrinė „Agrolinijos“ įmonė „Biodinamika“, – veiklos pradžią priminė jos vadovas Artūras Vasiljevas.

Šiuo metu bendrovė gamina granuliuotas ir skystąsias koncentruotas trąšas. Gamybinis pajėgumas per metus siekia apie 500 t granuliuotų trąšų ir apie 1 tūkst. t skystųjų koncentruotų trąšų. Jos realizuojamos Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, bandomosios partijos jau yra išsiųstos į Daniją, Ispaniją ir Švediją, skystąsias trąšas ketinama eksportuoti į Baltarusiją.

A. Vasiljevas neįvardijo, kas yra pelningiau: auginti galvijus ar gaminti trąšas. „Viena yra aišku: neaugindami galvijų, neturėtume iš ko daryti trąšų. O žiūrint į perspektyvą gali pasirodyti, kad mėsinių galvijų auginimas yra pelningas ir dėl organinių trąšų gamybos galimybių. Tai du vienas kitą papildantys verslo segmentai“, – tvirtino pašnekovas.