Mokesčių reformą vadina smulkiojo verslo genocidu
Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jus mo­kes­čių re­for­mai, pa­gal ku­rią kei­tė­si ne tik dar­buo­to­jų ir darb­da­vių mo­ka­mi mo­kes­čiai bei so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos, bet ir at­ly­gi­ni­mų dy­dis, bu­hal­te­riai plu­ša virš­va­lan­džius. Aps­kai­tos įmo­nės kri­ti­kuo­ja sku­bo­tus val­džios spren­di­mus ir tei­gia, kad šie da­lį smul­kių įmo­nių pri­ves prie ban­kro­to.

Nors apskaita yra sezoniškas darbas ir įprastai metų pabaiga bei naujųjų pradžia buhalteriams yra įkarštis, šiemet streso dar daugiau.

Nebuvo laiko pasirengti

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė dienraščiui „Lietuvos žinios“ patvirtino, kad buhalteriams darbas po mokesčių reformos – įtemptas, nes pasirengti reformai laiko buvo per mažai. Ne visos įmonės turėjo finansines galimybes atnaujinti algų skaičiavimo programas, šiems darbams atlikti programuotojai taip pat turėjo per mažai laiko. Įstatymai, galutiniai procentai bei tarifai, kaip pabrėžė ji, buvo patvirtinti gruodžio pabaigoje, o „Sodros“ ataskaitų formos – tik paskutinę gruodžio mėnesio savaitę.

„Ne visi programuotojai atnaujino algų skaičiavimo programas, – tai ypač būdinga didelėms įmonėms, kuriose didelis darbuotojų skaičius. O juk kai kurie darbuotojai jau sausio mėnesį išeina iš darbo ar atostogauja, vadinasi, reikia taikyti naujas tvarkas dar nesant atnaujintų programų. Tai reiškia, kad buhalteriams šias operacijas reikia atlikti rankiniu būdu, o anksčiau visa tai buvo daroma automatizuotai. Negana to, buhalteriai neturi ir „paruoštukų“, vadinasi, turi juos iš naujo susikurti pagal naujus procentus. Darbo gerokai daugiau“, – sakė D. Čibirienė.

Be to, kaip pabrėžė ji, net jei programuotojai parengė programų atnaujinimus, juos reikia testuoti. Tai reiškia, kad buhalteriai pirmuosius skaičiavimus vis tiek turi patikrinti rankiniu būdu. Kadangi gali būti daug skirtingų situacijų, keliskart tikrinti reikia net skaičiavimus, kurie yra panašūs, bet dėl skaičiavimo specifikos jiems taikomi kitokie principai.

„Testavimas užtruks ilgai, nes situacijų būna įvairiausių. Tik visiškai ištestavę atliktus pakeitimus programose buhalteriai galės nedubliuoti darbų ir pasitikėti sistema“, – teigė asociacijos prezidentė.

Smulkiojo verslo žudymas

Buhalterijos paslaugas teikiančios įmonės „Jugma“ vadovė Audronė Makrickienė sakė, kad mokesčių sistemos pakeitimai neabejotinai buhalteriams ant pečių užkrauti neapgalvotai ir skubotai.

„Nėra pakankamai informacijos ir, tarkime, dėl pensijų kaupimo – žmonės klausinėja, ir net mes, finansininkai, ne viską žinome ir turime skambinti, aiškintis. Tai yra vienas pagrindinių šiuo metu žmonėms kylančių klausimų. Kalbant apie mokesčių reformą, įmonėms reikia keisti programų versijas, tačiau įmonių jėgos nelygios. Palyginkite, pavyzdžiui, „Maximos“ ar „Senukų“ ir įmonės, kurioje dirba vienas darbuotojas-savininkas, galimybes. Aš, 30 metų dirbanti finansininkė, tai vertinu tiesiog kaip smulkiojo verslo genocidą“, – dėstė A. Makrickienė.

Anot jos, žlugdomos ne tik mažos įmonės, kurios priverstos samdytis buhalterius, bet ir smulkios apskaitos įmonės. „Rinkoje yra smulkių buhalterių, dirbančių sau, kurie atsisako šito darbo, nes negali investuoti tiek pinigų, kiek dabar reikia programoms įsigyti. Visos programas parduodančios įmonės įkainius pakėlė 20–30 procentų. Iš kur smulkiai įmonei turėti tiek pinigų? Juk apskaitos įmonės išgyvena ne tiek iš didelės kainos, kiek savo klientų skaičiaus. O kiekvieną įmonę sutvarkyti ir pereiti į naują mokesčių apskaičiavimo tvarką yra labai darbui imlus dalykas. Didesnės įmonės automatizuoja procesus, nes turi tam lėšų, o smulkios įmonės lėšų neturi, vadinasi, tai jas veda į bankrotą. Tikrai atsiras apskaitos įmonių, kurios bankrutuos arba žmonės išeis iš darbų, nes niekas nenori po darbo taip kankintis, ir bus priversti prašyti pašalpų“, – prognozavo pašnekovė.

Rinkoje yra smulkių buhalterių, dirbančių sau, kurie atsisako šio darbo, nes negali investuoti tiek pinigų, kiek dabar reikia programoms įsigyti – jų įkainiai pakelti 20–30 procentų.

O D. Čibirienės manymu, sunkiausia didelių įmonių buhalteriams, nes stambiose įmonėse neįmanoma su darbuotojais susitarti, kad, pavyzdžiui, atostoginiai būtų išmokami vėliau, perpratus naująją tvarką.

„Didelėse įmonėse, turinčiose didelius kolektyvus, susitarimas neįmanomas. Darbuotojai žino savo teises, jie reikalauja atostoginių anksčiau, iki išeinant atostogų, ir žino, kad jei atostoginiai bus išmokėti pavėluotai, jiems prisidės neišnaudotų atostogų dienos. Darbuotojams nerūpi, kad buhalterio kabinete dega šviesa ištisą parą, kad buhalteris sėdi naktimis, neturi poilsio dienų“, – kalbėjo D. Čibirienė.

A. Makrickienės įsitikinimu, mokesčių reforma – per ankstyvas, neparuoštas produktas. Reformai turėjo būti rengiamasi bent prieš pusę metų iki įsigaliojimo. Kai kurioms įmonėms, anot jos, reikalingos subsidijos – ne tik programoms atnaujinti, kas yra labai brangu, bet ir darbuotojams apmokyti . „Jau turėjo būti parengtos ir instrukcijos, vadovai turėjo apsiskaičiuoti, kiek jiems tai kainuos, kiek darbuotojų reikės ir t. t. Negalima tokių pokyčių numesti likus mėnesiui“, – tvirtino pašnekovė.

Už viršvalandžius neatlyginama

A. Makrickienės teigimu, jos valdomos įmonės buhalteriai visą gruodį dirbo viršvalandžius, o klientai už tai nemoka arba moka tik simboliškai. „Buhalterio specialybė yra nepakankamai įvertinta – neatsižvelgiama į krūvį, tenkantį šios srities darbuotojams. Tikrai ne kiekvienas verslininkas, kuris patiki savo apskaitą šioms įmonėms, supranta, kiek apskaita pareikalauja darbo“, – sakė pašnekovė.

Be to, pasak D. Čibirienės, tik retam buhalteriui atlyginama už viršvalandžius. Apmokėjimą gauti paprasčiau tik tiems, kuriems atlygis numatytas pagal išdirbtas valandas – dirbantiems individualiai ar buhalterinių paslaugų įmonėse. Tuo tarpu darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, reikia įrodinėti, kad viršvalandžius jie dirbo legaliai.

„Viršvalandžiai turėtų būti derinami su vadovybe. Tačiau verslas turi uždirbti pinigus, o vyrauja nuomonė, kad buhalteris pinigų neuždirba. Tiesa, yra ir tokių įmonių, kurios vertina buhalterius, supranta jų sukuriamą vertę ir už papildomą darbą tikrai sumokės. Tačiau ne visos įmonės turi tam finansinių galimybių“, – pažymėjo asociacijos prezidentė.

Jos vertinimu, buhalteriams perprasti naująją tvarką prireiks bent trijų įtemptų mėnesių.

A. Makrickienė sakė, kad per savo 30 metų praktiką dar nebuvo susidūrusi su tiek daug kasmetinių pakeitimų, kurių visi pareikalauja daug pastangų įsigilinti. „Pernai buvo įdiegtas tarptautinis audito standartas – visi dirbo, prakaitavo, aiškinosi. O šiais metais – darbo užmokesčio, mokesčių reformos, tuo pat metu ir pensijų reforma – per daug pakeitimų sugrūsta į trumpą laiką. Nereikia pamiršti ir vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) diegimo. „Viršuje“ esantiems viskas atrodo labai paprasta – jie neklauso specialistų ir galvoja tik apie tai, kaip atrodyti gražiau. Dėl ko, pavyzdžiui, visa ši reforma? Mūsų nuomone, ji skirta tam, kad atlyginimai Lietuvoje formaliai „išaugtų“ 30 procentų“, – kritikavo valdžią įmonės vadovė.